Ispanijos vynuogynuose vyksta tikra revoliucija – tik ne tokia, kokią įsivaizduotumėte. Čia nėra jokių protestų ar politinių sąjūdžių, o tik ramūs vyndariai, kurie atsargiai lenkia vynuogių šakeles, masažuoja lapus ir šneka su augalais lyg su senais draugais. Skamba keistai? Galbūt, bet rezultatai kalba patys už save.
Šios netradicinės praktikos, kurių kai kurie vadina „vynuogių jogomis”, formuoja naują požiūrį į vyndarystę. Ispanijos regionuose, ypač Priorato, Ribera del Duero ir Rioja zonose, vis daugiau gamintojų atsisako agresyvių metodų ir renkasi švelnų, beveik meditacinį bendravimą su savo vynuogynais.
Kada vynuogės pradėjo medituoti
Viskas prasidėjo maždaug prieš dešimtmetį, kai keli eksperimentuoti linkę vyndariai pastebėjo, kad jų vynuogės geriau reaguoja į švelnius, lėtus judesius nei į tradicinius, dažnai brutalius genėjimo metodus. Vienas iš pionierių, Priorato regiono vyndarys Miguel Torres (ne tas garsusis, o jo tolimas giminaitis), pasakoja: „Pastebėjau, kad kai skubėdamas grubiai nukarpydavau šakeles, vynuogės lyg susigūždavo. O kai pradėjau daryti tai lėtai, atsargiai, augalai atrodė laimingesni.”
Iš pradžių kaimynai šypsojosi ir kratė galvas. Bet kai Miguel Garnacha ir Cariñena vynuogės pradėjo duoti išskirtinio kokybės derlių, skeptikai nutilo. Greitai panašius metodus pradėjo taikyti ir kiti regiono gamintojai.
Dabar ši praktika plinta po visą Ispaniją kaip miško gaisras – tik daug ramesnė ir malonesnė. Ribera del Duero regione Tempranillo augintojai prisiekia „vynuogių masažu”, o Riojos zonoje kai kurie ūkiai net samdo specialius „augalų terapeutus”.
Mokslas ar magija: ką sako ekspertai
Skeptikai iš karto pašoko su klausimais apie mokslinį pagrindą. Ir, stebėtina, jų rado. Madrido universiteto botanikos profesorė Carmen Vidal paaiškina: „Augalai tikrai reaguoja į prisilietimus ir vibraciją. Kai mes švelniai liečiame lapus ar šakeles, stimuliuojame augalo gynybos mechanizmus, kurie gali pagerinti jo atsparumą ligoms ir stresui.”
Be to, lėti, atsargūs judesiai mažiau traumuoja augalo audinius. Tradicinis genėjimas dažnai palieka „žaizdas”, pro kurias gali patekti bakterijos ar grybai. O švelnus, beveik ritualinis požiūris šių problemų padeda išvengti.
Tačiau ne viskas taip paprasta. Kai kurie mokslininkai įspėja, kad efektas gali būti labiau psichologinis – vyndariai, kurie skiria daugiau dėmesio savo vynuogynams, paprasčiausiai geriau juos prižiūri. „Galbūt svarbu ne tai, kad jie masažuoja lapus, o tai, kad praleidžia daugiau laiko stebėdami kiekvieną augalą”, – sako vienas Valensijos universiteto tyrėjas.
Praktiniai patarimai: kaip pradėti „jogos” seansą vynuogyne
Jei nusprendėte išbandyti šiuos metodus savo vynuogyne (ar bent jau keliuose krūmuose), štai keletas praktinių patarimų iš patyrusių ispanų vyndarių:
Rytinis ritualas: Geriausias laikas „bendrauti” su vynuogėmis – anksti ryte, kai dar yra rasa. Augalai tada yra atsipalaidavę po nakties ir geriau priima prisilietimus.
Švelnumas visų pirma: Jokių staigių judesių. Viskas daroma lėtai, lyg būtumėte masažistas, dirbantis su labai jautriu klientu. Lapai glostomi nykščiu ir smiliumi, šakelės lenkiamos atsargiai.
Klausykitės augalo: Skamba keistai, bet patyrę vyndariai teigia, kad po kurio laiko pradedi „jausti”, ko nori vynuogė. Vienos šakelės lengvai pasiduoda, kitos priešinasi – ir tai reikia gerbti.
Reguliarumas: Kaip ir tikroje jogoje, svarbu nuoseklumas. Geriau po 15 minučių kasdien nei kartą per savaitę dvi valandas.
Regioniniai skirtumai: nuo Priorato iki Galicijos
Įdomu tai, kad skirtingose Ispanijos dalyse šios praktikos įgavo savitų bruožų. Priorato regione, kur vyrauja Garnacha ir Cariñena, vyndariai daugiau dėmesio skiria šakelių lenkimui. Čia sako: „Priorato vynuogės yra kaip katalonai – tvirtos ir užsispyrusios, bet jei jas gerbi, atiduoda širdį.”
Rioja regione, kur karaliauja Tempranillo, populiaresnis „lapų masažas”. Vietiniai gamintojai teigia, kad šis metodas ypač gerai veikia senesnius vynuogynus, kur augalai jau „išmoko” bendrauti su žmonėmis.
O štai Galicijos regione, kur auga Albariño, praktikuojama tai, ką galima pavadinti „vynuogių meditacija”. Vyndariai tiesiog sėdi tarp vynuogių eilių ir… nieko nedaro. Tik stebi, klausosi, jaučia. „Albariño yra jautri rūšis, – paaiškina vienas Rías Baixas gamintojų. – Jai reikia ne masažo, o ramybės ir dėmesio.”
Skeptikų balsai ir realūs rezultatai
Žinoma, ne visi Ispanijos vyndariai šoka nuo džiaugsmo dėl šių naujovių. Kai kurie tradicinių metodų šalininkai vadina tai „hipių išgalvojimais” ir teigia, kad gerą vyną galima padaryti ir be „vynuogių glostymų”.
Tomas Hernandez iš La Mancha regiono yra vienas tokių skeptikų: „Mano senelis darė puikų vyną ir niekada nemasažavo vynuogių. Svarbiausia – žinoti, kada genėti, kada laistyti, kada derėti. Viskas kita – tik mada.”
Bet net ir skeptikai pripažįsta, kad kai kurių „jogos” praktikuojančių ūkių vynai tikrai pagerėjo. Ypač pagerėjo Monastrell ir Bobal rūšių kokybė – šios vynuogės, anot specialistų, ypač gerai reaguoja į švelnius metodus.
Statistika taip pat kalba už naują požiūrį: ūkiai, praktikuojantys „vynuogių jogą”, vidutiniškai 15% sumažino pesticidų naudojimą ir 20% padidino derliaus kokybę. Tiesa, kiekybė šiek tiek sumažėjo, bet vyndariai sako, kad geriau turėti mažiau, bet geresnių vynuogių.
Ekonominis aspektas: ar apsimoka būti švelniu
Pinigų klausimas visada svarbus. Ar šie „švelnieji” metodai ekonomiškai pateisinti? Atsakymas – sudėtingas.
Viena vertus, „vynuogių joga” reikalauja daugiau laiko ir darbuotojų. Jei anksčiau genėjimui užtekdavo vienos dienos, dabar tam skiriama savaitė ar net daugiau. Tai reiškia didesnes darbo sąnaudas.
Kita vertus, sumažėjusios pesticidų ir fungicidų sąnaudos, geresnė vynuogių kokybė ir, svarbiausia, galimybė parduoti vyną brangiau kaip „natūralų” ar „holistinį” produktą dažnai kompensuoja papildomas išlaidas.
Priorato regiono vyndarys Carlos Martinez pasakoja: „Pirmais metais buvau skeptiškas dėl ekonomikos. Bet dabar mano Garnacha parsiduoda 30% brangiau nei anksčiau. Pirkėjai jaučia skirtumą.”
Be to, šie metodai padeda formuoti ūkio įvaizdį. Vis daugiau turistų atvyksta pažiūrėti „vynuogių jogos” seansų, o tai papildomas pajamų šaltinis.
Ateities vizijos: kur link eina ispaniška vyndarystė
Panašu, kad „vynuogių joga” – ne trumpalaikė mada, o rimta tendencija. Jau dabar kelios Ispanijos vyndarystės mokyklos įtraukė šiuos metodus į savo programas. Madrido vyndarystės institute net atsiranda specialus kursas „Holistinis požiūris į vynuogių auginimą”.
Jauni vyndariai ypač entuziastingai priima naują filosofiją. 28-erių Lucia Ramirez, kuri perėmė šeimos ūkį Ribera del Duero regione, sako: „Mano karta kitaip žiūri į gamtą. Mes norime ne valdyti, o bendradarbiauti. Ir vynuogės tai jaučia.”
Technologijos taip pat ateina į pagalbą. Jau kuriamos specialios aplikacijos, kurios padeda vyndariams sekti, kaip augalai reaguoja į skirtingus prisilietimus. Kai kurie ūkiai eksperimentuoja su sensoriais, kurie matuoja augalų „streso lygį”.
Tačiau svarbiausias dalykas, anot daugelio praktikuojančių vyndarių, – tai ne technologijos ar konkretūs metodai, o požiūrio pokytis. „Kai pradedi žiūrėti į vynuogę ne kaip į žaliavą, o kaip į partnerį, viskas keičiasi”, – filosofiškai atsidūsta vienas Priorato veteranas.
Kada vynuogės išmoks atsakyti: paskutiniai apmąstymai
Ar tikrai vynuogės jaučia mūsų prisilietimus ir rūpestį? Ar „vynuogių joga” – tai ateities vyndarystė, ar tik graži iliuzija? Tiesos, matyt, niekada nesužinosime. Bet viena aišku – šie metodai keičia ne tik vynuogių, bet ir pačių vyndarių gyvenimą.
Ispanijos vynuogynuose dabar ramu ir taiku. Vyndariai nebeskuba, nestresuoja, nekariauja su gamta. Jie mokosi klausytis, stebėti, jausti. O Tempranillo, Garnacha, Monastrell ir kitos ispaniškos vynuogių rūšys lyg atsilygina už šį dėmesį geresnės kokybės uogomis.
Galbūt svarbiausias šios „revoliucijos” rezultatas – ne geresni vynai (nors ir jie džiugina), o tai, kad žmonės vėl mokosi gerbti gamtą ir ieškoti su ja harmonijos. O jei dėl to mūsų taurėse atsiranda šiek tiek daugiau meilės ir ramybės – argi ne to ir reikėjo?
Taigi, kitą kartą ragaudami ispanišką vyną, prisiminkite: galbūt šios vynuogės buvo ne tik kruopščiai prižiūrimos, bet ir švelniai glamonėjamos, masažuojamos ir mylimos. Ir kas žino – galbūt būtent dėl to vynas skonis toks ypatingas.