Vynuogynai keičiančiame pasaulyje: nauja realybė
Vynuogės – vienas jautriausių klimato pokyčiams žemės ūkio produktų. Pakanka vos kelių laipsnių temperatūros skirtumo, kad drastiškai pasikeistų vynuogių nokimo laikas, cukraus kiekis, rūgštingumas ir kiti parametrai, lemiantys galutinio produkto – vyno – kokybę. Vyndariai šimtmečiais tobulino savo amatą, tačiau dabar jie susiduria su iššūkiu, kurio nepatyrė nė viena ankstesnė karta.
Pastaraisiais dešimtmečiais vidutinė metinė temperatūra tradiciniuose vynuogynų regionuose pakilo 1-2°C. Tai gali skambėti nereikšmingai, tačiau vynuogėms tai reiškia visiškai naują augimo aplinką. Burgundijoje, Bordo, Toskanos ar Napa slėnio vynuogynuose derliaus nuėmimas dabar vyksta 2-3 savaitėmis anksčiau nei prieš 30 metų. Šis pokytis keičia ne tik darbo organizavimą, bet ir fundamentalius vyno gamybos principus.
Tradicinių vyndarystės regionų metamorfozė
Prancūzijos Bordo regionas, garsėjantis savo raudonaisiais vynais, pastaraisiais metais vis dažniau susiduria su ekstremaliais karščiais. 2019 metų vasarą temperatūra čia viršijo 40°C, o tai sukėlė vynuogių „nudegimą” – reiškinį, kai uogos tiesiog išdžiūsta ant vynmedžio. Vyndariai buvo priversti derinti naujus vynmedžių auginimo metodus: tankesnį lapų palikimą, kad apsaugotų uogas nuo tiesioginių saulės spindulių, ar net specialių tinklų naudojimą.
Ispanijos Rioja regione klimato kaita sukelia kitokias problemas. Čia tradiciškai auginamos Tempranillo vynuogės bręsta per greitai, sukaupia per daug cukraus ir per mažai rūgščių. Rezultatas – aukštesnio alkoholio kiekio, mažiau subalansuoti vynai, prarandantys savo regioninį charakterį. Vyndariai eksperimentuoja su naujomis vynuogių veislėmis, galinčiomis geriau atlaikyti karštį, tačiau tai kelia klausimą – ar tai vis dar bus „tikra” Rioja?
Italijos Toskanos regione Sangiovese vynuogės, iš kurių gaminamas garsus Chianti, taip pat patiria stresą dėl karščio. Vyndariai čia diegia lašelines drėkinimo sistemas – praktiką, kuri anksčiau buvo beveik nereikalinga šiame regione. Tačiau vanduo tampa vis brangesniu ištekliumi, o drėkinimo sistemų įrengimas reikalauja didelių investicijų.
Nauji vyndarystės horizontai: šiaurė ir aukštikalnės
Klimato kaita ne tik kelia problemas tradiciniams regionams, bet ir atveria naujas galimybes vietovėse, kurios anksčiau buvo laikomos netinkamomis kokybiškų vynuogių auginimui. Anglija, istoriškai žinoma dėl savo lietingo ir vėsaus klimato, dabar tampa perspektyviu putojančio vyno gamybos regionu. Pietinėje Anglijos dalyje dirvožemis panašus į Šampanės regiono Prancūzijoje, o temperatūra dabar pakilo pakankamai, kad vynuogės prinoksta iki reikiamo lygio.
Švedija ir Danija – šalys, kurios prieš 20 metų būtų sukėlusios juoką kalbant apie vyndarystę, dabar turi savo komercinius vynuogynus. Švedijos pietinėje dalyje jau auginama virš 40 hektarų vynuogynų, specializuojamasi šaltesnio klimato veislėse kaip Solaris ar Rondo.
Tradiciniuose regionuose vyndariai ieško būdų „pabėgti” nuo karščio, persikeldami į aukštesnes vietoves. Ispanijoje vynuogynai keliasi į aukštikalnes, kur vėsesnis oras padeda išlaikyti vynuogių rūgštingumą. Argentinoje Mendozos regione vynuogynai dabar sodinami net 1500 metrų aukštyje, kur dienos ir nakties temperatūrų skirtumas padeda išlaikyti vynuogių kompleksiškumą.
Technologiniai sprendimai ir genetinė revoliucija
Vyndariai niekada nebuvo linkę greitai priimti naujovių – juk tradicija čia vertinama labiau nei bet kurioje kitoje žemės ūkio šakoje. Tačiau klimato kaita verčia keisti požiūrį. Šiuolaikinės technologijos padeda prisitaikyti prie naujų sąlygų.
Precizinis ūkininkavimas, naudojant palydovinius duomenis ir jutiklius, leidžia vyndariams tiksliai nustatyti, kurioms vynuogyno dalims reikia daugiau ar mažiau vandens. Kai kuriuose Kalifornijos vynuogynuose įrengti mikrolašeliniai drėkinimo įrenginiai, kurie tiekia vandenį tiesiai prie vynmedžio šaknų, sumažindami vandens suvartojimą iki 60%.
Genetiniai tyrimai taip pat atveria naujas galimybes. Prancūzijos mokslininkai dirba su vynuogių veislėmis, kurios išlaiko tradicinių veislių skonines savybes, bet yra atsparesnės karščiui ir ligoms. Tai galėtų sumažinti pesticidų naudojimą ir padėti vyndariams prisitaikyti prie naujų klimato sąlygų.
Fermentacijos procesų valdymas taip pat tampa vis svarbesnis. Naujausios technologijos leidžia tiksliai kontroliuoti temperatūrą fermentacijos metu, kas ypač svarbu, kai vynuogės surenkamos su didesniu cukraus kiekiu. Kai kurie vyndariai eksperimentuoja su mielių štamais, kurie fermentuoja mažiau cukraus į alkoholį, taip bandydami išlaikyti tradicinį vyno stilių.
Ekonominiai iššūkiai ir vartotojų preferencijų kaita
Klimato kaita neišvengiamai keičia ir vyno ekonomiką. Tradiciniai regionai, kurie šimtmečiais gamino tam tikro stiliaus vynus, dabar susiduria su dilema – ar keisti savo vyno stilių, ar rizikuoti prarasti kokybę. Tai ypač aktualu Europoje, kur griežtos apeliacinės sistemos apibrėžia, kokios vynuogių veislės gali būti auginamos konkrečiuose regionuose.
Prancūzijos Bordo regione jau leista eksperimentuoti su naujomis vynuogių veislėmis, įskaitant portugalų Touriga Nacional, kuri geriau prisitaikiusi prie karštesnio klimato. Tačiau tai kelia klausimą – ar vartotojai priims šiuos pokyčius? Ar Bordo vynas, pagamintas iš netradicinių vynuogių, vis dar bus laikomas „tikru” Bordo?
Vartotojų preferencijos taip pat keičiasi. Šiltėjant klimatui, tradiciniai vyndarystės regionai gamina stipresnius, labiau alkoholinius vynus. Tačiau pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vartotojai ieško lengvesnių, mažiau alkoholinių vynų. Tai sukuria paradoksalią situaciją – klimatas stumia vyndarius viena kryptimi, o rinka – kita.
Draudimo kaštai taip pat didėja. Ekstremalūs oro reiškiniai – kruša, potvyniai, gaisrai – tampa vis dažnesni, o tai reiškia didesnes draudimo įmokas vyndariams. Kalifornijoje po 2017 ir 2020 metų miškų gaisrų kai kurie vyndariai nebegali gauti draudimo už prieinamą kainą, o tai kelia grėsmę jų verslui.
Tvarumas ir anglies pėdsako mažinimas
Vyno pramonė pradeda suvokti, kad ji ne tik kenčia nuo klimato kaitos, bet ir prisideda prie jos. Transportavimas, sunkios buteliai, energijai imli gamyba – visa tai didina vyno anglies pėdsaką. Vis daugiau vyndarių ieško būdų, kaip sumažinti savo poveikį aplinkai.
Biodinaminis ir ekologinis ūkininkavimas tampa vis populiaresni. Šie metodai ne tik mažina cheminių medžiagų naudojimą, bet ir padeda dirvožemiui geriau sulaikyti vandenį, kas ypač svarbu sausringomis vasaromis. Kai kurie vyndariai grįžta prie senų praktikų, kaip tarpinių augalų auginimas tarp vynmedžių eilių, kas padeda išlaikyti dirvožemio drėgmę ir skatina biologinę įvairovę.
Pakuotės inovacijos taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Lengvesni buteliai, perdirbamos pakuotės, netgi vyno pardavimas dėžutėse ar skardinėse – visa tai mažina transportavimo išlaidas ir anglies pėdsaką. Nors tradicijų besilaikantys vyndariai kartais skeptiškai žiūri į tokias naujoves, jaunesni vartotojai vis labiau vertina tvarumą.
Energijos vartojimo mažinimas vyno gamyboje taip pat tampa prioritetu. Saulės energijos panaudojimas, efektyvesni šaldymo įrenginiai, CO2 surinkimas fermentacijos metu – šios priemonės ne tik mažina poveikį aplinkai, bet ir ilgainiui sumažina gamybos kaštus.
Vyno ateitis: prisitaikymas ar transformacija?
Žvelgiant į ateitį, akivaizdu, kad vyno pramonė stovi kryžkelėje. Vieni vyndariai pasirenka prisitaikymo kelią – keičia vynuogių veisles, ieško vėsesnių vietovių, diegia naujas technologijas. Kiti laikosi tradicijų, tikėdamiesi, kad klimato pokyčiai nebus tokie drastiški, kaip prognozuojama.
Tiesa tikriausiai slypi kažkur per vidurį. Vyno pramonė visada buvo dinamiška, nepaisant jos tradicinio įvaizdžio. Juk daugelis šiandien „tradicinėmis” laikomų vyndarystės sričių atsirado tik XIX amžiuje po filokseros epidemijos, sunaikinusios Europos vynuogynus.
Klimato kaita, nors ir kelia didelių iššūkių, taip pat skatina inovacijas ir eksperimentus. Nauji vyndarystės regionai, naujos vynuogių veislės, nauji vyno stiliai – visa tai gali praturtinti vyno pasaulį. Galbūt po 50 metų geriausias putojantis vynas bus iš Anglijos, o elegantiškiausi Pinot Noir – iš Švedijos?
Vyndariams teks priimti sunkius sprendimus – ar laikytis tradicijų, rizikuojant kokybe, ar prisitaikyti prie naujų realijų. Tikriausiai matysime abu kelius – kai kurie vyndariai liks ištikimi savo istorinėms šaknims, kiti drąsiai eksperimentuos.
Viena aišku – vyno pasaulis keičiasi greičiau nei bet kada anksčiau. Ir nors kai kurie pokyčiai gali būti skausmingi, vyno istorija moko mus, kad šis gėrimas visada sugebėdavo prisitaikyti ir išlikti, nepaisant visų iššūkių. Galbūt po šimto metų mūsų anūkai gurkšnos vyną, pagamintą iš vynuogių veislių, apie kurias mes dar nežinome, regionuose, kurie šiandien net nesvarstomi kaip potencialios vyndarystės vietos. Ir galbūt jie stebėsis, kodėl mes taip nerimavome.
Taurė pusiau pilna: vyndarystės atsparumas besikeičiančiame pasaulyje
Vyno istorija – tai nuolatinio prisitaikymo istorija. Nuo romėnų laikų iki šiandien vyndariai susidurdavo su ligomis, karais, ekonominėmis krizėmis ir sugebėdavo išlikti. Klimato kaita yra dar vienas, nors ir precedento neturintis, iššūkis šiai senajai žmonijos kultūrai.
Vyndariai visada buvo gamtos stebėtojai, jautriai reaguojantys į kiekvieną aplinkos pokytį. Ši savybė dabar tampa jų didžiausiu turtu. Tie, kurie sugebės lanksčiai prisitaikyti, išlaikydami savo vyno kokybę ir charakterį, ne tik išgyvens, bet ir klestės.
Vartotojai taip pat vaidina svarbų vaidmenį šiame procese. Mūsų pasirinkimai – ar pirkti vyną iš tvariai ūkininkaujančių vyndarių, ar būti atviriems naujoms vynuogių veislėms ir regionams – gali padėti formuoti vyno pramonės ateitį.
Galbūt vietoj to, kad laikytume klimato kaitą vien grėsme, turėtume ją matyti ir kaip galimybę – galimybę permąstyti mūsų santykį su žeme, tradicijomis ir inovacijomis. Vynas visada buvo daugiau nei tik gėrimas – jis atspindėjo kultūrą, istoriją ir žmogaus santykį su gamta. Šiandien, kai šis santykis keičiasi, vynas gali tapti svarbiu priminiu apie tai, kas pastatyta ant kortos.
Taigi, kitą kartą pakeldami taurę, pagalvokime ne tik apie skonį, bet ir apie kelionę – nuo vynuogyno iki mūsų stalo, ir apie tai, kaip ši kelionė keičiasi mūsų akyse. Vyno pasaulis, kaip ir pati planeta, yra nuolatiniame pokytyje. Mūsų užduotis – ne sustabdyti šiuos pokyčius, bet išmokti su jais gyventi ir, galbūt, net atrasti naują grožį besikeičiančiame pasaulyje.