Taurė vyno: tarp malonumo ir medicinos
Šimtmečius žmonės mėgavosi raudonuoju vynu – ne tik dėl jo turtingo skonio, bet ir dėl įsitikinimo, kad jis gali būti naudingas sveikatai. Nuo senovės Egipto iki šiuolaikinių mokslinių tyrimų laboratorijų, raudonasis vynas buvo laikomas ne tik gėrimu, bet ir savotišku vaistu. Tačiau kiek tiesos slypi teigimuose apie stebuklingas raudonojo vyno savybes? Ar tai tik dar vienas mitas, sukurtas vyno gamintojų rinkodaros specialistų, ar moksliniais tyrimais pagrįsta realybė?
Pastaraisiais dešimtmečiais mokslininkai atliko daugybę tyrimų, bandydami išsiaiškinti, ar raudonasis vynas iš tiesų gali padėti išvengti širdies ligų, vėžio ir kitų sveikatos problemų. Rezultatai dažnai būna prieštaringi, o išvados – neapibrėžtos. Vieni tyrimai rodo teigiamą poveikį, kiti – jokio reikšmingo skirtumo, o treti perspėja apie galimą žalą.
Raudonojo vyno cheminė sudėtis: kas slypi taurėje?
Raudonojo vyno sudėtis yra nepaprastai sudėtinga – jame yra daugiau nei 1000 skirtingų cheminių junginių. Daugelis jų susiformuoja fermentacijos metu, kai mielės paverčia vynuogių cukrų alkoholiu. Tačiau labiausiai tyrinėjami ir aptariami yra polifenoliniai junginiai, ypač resveratrolis ir antocianinai.
Resveratrolis – tai natūralus antioksidantas, randamas vynuogių odelėse, ypač raudonųjų veislių. Jis susidaro kaip augalo apsauginis mechanizmas nuo grybelinių infekcijų ir UV spindulių. Laboratoriniai tyrimai parodė, kad resveratrolis gali slopinti vėžinių ląstelių augimą, mažinti uždegimą ir apsaugoti nervų ląsteles nuo pažeidimų.
Antocianinai – tai pigmentai, suteikiantys raudoną spalvą vynuogėms ir vynui. Jie taip pat pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis ir gali padėti sumažinti uždegimą organizme. Be to, raudonajame vyne yra ir kitų naudingų junginių, tokių kaip kvercetinas, katechinai ir taninai.
Tačiau būtina paminėti, kad šių junginių koncentracija vyne yra palyginti maža, o jų biologinis prieinamumas (kiek organizmas iš tikrųjų gali pasisavinti) yra ribotas. Tai kelia klausimą – ar šių junginių kiekis vyne yra pakankamas, kad turėtų reikšmingą poveikį sveikatai?
Prancūziškas paradoksas: kodėl sočiai valgantys prancūzai serga mažiau?
Diskusijos apie raudonojo vyno naudą sveikatai dažnai prasideda nuo vadinamojo „prancūziško paradokso”. Šis terminas buvo sukurtas 1980-aisiais, kai mokslininkai pastebėjo, kad Prancūzijoje, nepaisant riebaus maisto (sūrių, sviesto, grietinėlės) vartojimo, širdies ligų paplitimas yra žymiai mažesnis nei kitose Vakarų šalyse.
Viena iš hipotezių buvo ta, kad prancūzai reguliariai geria raudonąjį vyną, kuris galbūt apsaugo jų širdis. Ši idėja tapo ypač populiari po 1991 m. JAV televizijos laidos „60 Minutes”, kurioje buvo aptartas šis paradoksas. Po laidos raudonojo vyno pardavimai JAV išaugo 40%!
Tačiau šiandien mokslininkai pripažįsta, kad prancūziškas paradoksas yra daug sudėtingesnis nei manyta anksčiau. Mažesnį širdies ligų paplitimą Prancūzijoje gali lemti ne tik vynas, bet ir kiti veiksniai:
- Mediteraninio tipo mityba, kurioje gausu daržovių, žuvies ir alyvuogių aliejaus
- Mažesnės porcijos ir lėtesnis valgymas
- Aktyvesnis gyvenimo būdas, daugiau vaikščiojimo
- Socialiniai valgymo aspektai – prancūzai dažniau valgo kartu su šeima ar draugais
Be to, kai kurie tyrimai rodo, kad prancūziškas paradoksas gali būti tiesiog statistinis artefaktas, atsiradęs dėl skirtingų širdies ligų registravimo metodų skirtingose šalyse.
Moksliniai tyrimai: ką jie iš tikrųjų atskleidžia?
Per pastaruosius tris dešimtmečius buvo atlikta šimtai tyrimų, analizuojančių raudonojo vyno poveikį sveikatai. Rezultatai yra įvairūs ir kartais prieštaringi, tačiau galima išskirti keletą pagrindinių sričių:
Širdies ir kraujagyslių sistema: Kai kurie tyrimai rodo, kad saikingas raudonojo vyno vartojimas gali būti susijęs su mažesne širdies ligų rizika. Manoma, kad vyno polifenoliai gali padėti sumažinti „blogojo” cholesterolio (MTL) oksidaciją, sumažinti kraujo krešulių formavimąsi ir pagerinti kraujagyslių funkciją. 2019 m. Harvardo universiteto atlikta metaanalizė parodė, kad žmonės, kurie gėrė vidutiniškai vieną taurę raudonojo vyno per dieną, turėjo 25% mažesnę riziką susirgti širdies ligomis nei visiškai negeriančiųjų.
Tačiau svarbu pažymėti, kad šie tyrimai rodo tik koreliaciją, o ne priežastinį ryšį. Be to, kai kurie naujesni tyrimai rodo, kad bet koks alkoholio vartojimas, net ir nedidelis, gali padidinti tam tikrų vėžio formų riziką, o tai verčia abejoti bendru teigiamu poveikiu sveikatai.
Ilgaamžiškumas ir senėjimas: Resveratrolis laboratorinėmis sąlygomis parodė gebėjimą aktyvuoti sirtuinus – baltymus, kurie dalyvauja ląstelių senėjimo procesuose. Tai sukėlė viltį, kad raudonasis vynas galėtų padėti sulėtinti senėjimą. Tačiau tyrimai su žmonėmis nepatvirtino šio poveikio, nes resveratrolio kiekis vyne yra per mažas, kad turėtų reikšmingą poveikį.
Smegenų funkcija: Kai kurie tyrimai sieja saikingą raudonojo vyno vartojimą su mažesne demencijos ir Alzheimerio ligos rizika. 2020 m. JAMA Network Open žurnale publikuotas tyrimas parodė, kad saikingas alkoholio vartojimas buvo susijęs su mažesne kognityvinių funkcijų silpnėjimo rizika vyresnio amžiaus žmonėms. Tačiau ir vėl – šie rezultatai rodo tik koreliaciją, o ne priežastinį ryšį.
Alkoholis ir sveikata: dviejų ašmenų kardas
Diskutuojant apie raudonojo vyno naudą sveikatai, negalima pamiršti, kad vynas visų pirma yra alkoholinis gėrimas. Alkoholis, net ir nedideliais kiekiais, gali turėti neigiamą poveikį sveikatai:
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) klasifikuoja alkoholį kaip 1 grupės kancerogeną – medžiagą, kuri gali sukelti vėžį. Alkoholio vartojimas yra siejamas su padidėjusia burnos, gerklės, stemplės, kepenų, storosios žarnos ir krūties vėžio rizika. Naujausi tyrimai rodo, kad net ir nedidelis alkoholio kiekis gali padidinti šią riziką.
Be to, alkoholis gali sukelti priklausomybę, pažeisti kepenis, padidinti traumų ir nelaimingų atsitikimų riziką, sukelti psichikos sveikatos problemų ir pabloginti kai kurių ligų eigą.
Dėl šių priežasčių daugelis sveikatos organizacijų, įskaitant PSO, teigia, kad „nėra saugaus alkoholio vartojimo lygio”. Tai reiškia, kad potenciali nauda sveikatai iš raudonojo vyno polifenolių turi būti vertinama atsižvelgiant į galimą žalą dėl alkoholio.
Alternatyvūs polifenolių šaltiniai: ar būtina gerti vyną?
Jei raudonojo vyno nauda sveikatai iš tiesų kyla dėl jame esančių polifenolių, o ne dėl alkoholio, kyla natūralus klausimas – ar galime gauti šiuos naudingus junginius iš kitų šaltinių, išvengdami alkoholio keliamos rizikos?
Atsakymas yra taip. Daugelis vaisių, daržovių, riešutų ir kitų augalinių maisto produktų turi didelį kiekį polifenolių, įskaitant resveratrolį ir antocianinus:
- Resveratrolis randamas vynuogėse (ypač jų odelėse), mėlynėse, šilkmedžio uogose ir žemės riešutuose.
- Antocianinai gausu mėlynėse, gervuogėse, juoduosiuose serbentuose, vyšniose ir raudonuosiuose kopūstuose.
- Kiti polifenoliai randami žaliojoje arbatoje, kakavoje, granatų sultyse, alyvuogių aliejuje ir daugelyje prieskoninių žolelių.
Faktiškai, kai kuriuose iš šių produktų polifenolių koncentracija yra net didesnė nei raudonajame vyne. Be to, vartojant šiuos produktus, išvengiama neigiamo alkoholio poveikio.
Įdomu tai, kad kai kurie tyrimai rodo, jog nealkoholinis raudonasis vynas (iš kurio pašalintas alkoholis, bet išlikę polifenoliai) gali turėti net didesnį teigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai nei įprastas raudonasis vynas. Tai dar labiau sustiprina idėją, kad nauda kyla ne iš alkoholio, o iš kitų vyne esančių junginių.
Asmeninis pasirinkimas: kaip priimti informuotą sprendimą?
Atsižvelgiant į prieštaringus mokslinius duomenis, kyla klausimas – kaip eiliniam žmogui priimti informuotą sprendimą dėl raudonojo vyno vartojimo?
Visų pirma, svarbu suprasti, kad jei jūs dabar negeriate alkoholio, medicinos ekspertai nerekomenduoja pradėti gerti vien dėl galimos naudos sveikatai. Potenciali rizika tikriausiai nusveria bet kokią galimą naudą.
Jei jau vartojate alkoholį, saikingumas yra esminis. Daugelis sveikatos organizacijų apibrėžia saikingą vartojimą kaip ne daugiau kaip vieną standartinį gėrimą per dieną moterims ir ne daugiau kaip du vyrams. Standartinis gėrimas paprastai yra apie 150 ml vyno.
Taip pat svarbu atsižvelgti į asmeninius sveikatos veiksnius:
- Jei jūsų šeimoje yra alkoholizmo atvejų, geriau visiškai vengti alkoholio.
- Jei turite kepenų ligų, alkoholis gali pabloginti jūsų būklę.
- Nėščioms moterims rekomenduojama visiškai vengti alkoholio.
- Jei vartojate tam tikrus vaistus, alkoholis gali sąveikauti su jais.
Galiausiai, jei jums patinka raudonojo vyno skonis ir ceremonija, susijusi su jo gėrimu, ir jūs vartojate jį saikingai, tai gali būti dalis subalansuoto gyvenimo būdo. Tačiau svarbu nepamiršti, kad raudonasis vynas nėra stebuklingas eliksyras, o tik vienas iš daugelio veiksnių, galinčių turėti įtakos jūsų sveikatai.
Taurė tiesos tarp mitų ir mokslų
Raudonojo vyno santykis su sveikata primena sudėtingą tango šokį – žingsnis pirmyn, žingsnis atgal, sukimasis tarp mokslinių įrodymų ir kultūrinių mitų. Šiandien turime pripažinti, kad ankstesni teiginiai apie stebuklingą raudonojo vyno poveikį buvo pernelyg optimistiški ir supaprastinti.
Jei norite pasinaudoti raudonajame vyne esančių junginių nauda be alkoholio keliamos rizikos, apsvarstykite galimybę į savo mitybą įtraukti daugiau vynuogių, mėlynių, granatų ir kitų spalvotų vaisių bei daržovių. Valgykite įvairų augalinį maistą, mėgaukitės Viduržemio jūros dieta ir reguliariai mankštinkitės – tai strategijos, kurios tikrai naudingos sveikatai, be jokių abejonių ar prieštaravimų.
O jei retkarčiais mėgaujatės taure raudonojo vyno vakarienės metu ar švenčiant ypatingą progą – darykite tai sąmoningai, mėgaudamiesi ne tik gėrimu, bet ir momentu, kompanija, patirtimi. Galbūt tikroji raudonojo vyno nauda slypi ne tiek jo cheminėje sudėtyje, kiek tame, kaip jis praturtina mūsų socialinį gyvenimą, lėtina mūsų tempą ir primena mėgautis gyvenimo akimirkomis.
Kaip sakė Louis Pasteur: „Vynas yra labiausiai sanitariškas ir higieniškiausias gėrimas.” Šiandien žinome, kad tai ne visai tiesa medicininiu požiūriu. Tačiau vynas išlieka vienu labiausiai kultūriškai reikšmingų gėrimų žmonijos istorijoje – ir tai yra faktas, kurio joks mokslinis tyrimas negali paneigti.