Kai saulė nusileidžia už Priorato kalnų ir tyluma apgaubia šį legendinį Katalonijos regioną, vynuogynuose prasideda kažkas neįprasto. Tarp terasų, iškaltos senovės romėnų ir kartezianų vienuolių, skamba ne tik vėjo šnabždesys tarp vynmedžių lapų. Čia, kur gimsta vieni geriausių pasaulio vynų, vis daugiau gamintojų eksperimentuoja su netradicine „muzikos terapija” savo augalams.
Skamba keistai? Galbūt. Bet kai kalbame apie DOQ Priorat – vienintelį Ispanijos regioną, turintį aukščiausią DOCa (Denominación de Origen Calificada) statusą kartu su Rioja – čia niekas nėra atsitiktinumo reikalas. Šie vyno gamintojai, kurie per pastaruosius kelis dešimtmečius iš beveik užmiršto regiono sukūrė tikrą vyno Meką, dabar ieško dar subtilesnių būdų, kaip paveikti savo vynuogių kokybę.
Kai vynuogynas virsta koncertų sale
Pirmą kartą apie muziką vynuogynuose Priorato kontekste pradėta kalbėti maždaug prieš dešimtmetį, kai keli pionieriai gamintojų pradėjo eksperimentuoti su garso bangų poveikiu augalams. Idėja nėra visiškai nauja – dar XX amžiaus viduryje mokslininkai pastebėjo, kad tam tikri dažniai gali paveikti augalų augimą. Tačiau Priorato terasose tai įgavo visiškai kitokį mastą.
Vienas žymiausių šios srities pionierių – Carles Pastrana iš Clos de l’Obac vynuogyno. Jo 17 hektarų plote, kur auga Garnacha, Cariñena, Cabernet Sauvignon ir Merlot, naktimis skamba klasikinė muzika. „Pradėjome nuo Bacho”, – juokiasi Pastrana. „Paskui išbandėme Mozartą, net šiek tiek džiazo. Bet pastebėjome, kad vynuogės labiausiai reaguoja į baroką.”
Garso sistema, sumontuota tarp vynmedžių eilių, skleidžia muziką labai tyliai – vos 40-50 decibelų. Tai panašu į tylų šnabždesį, kuris nesutrikdo nei vietinės gyvūnijos, nei kaimynų. Tačiau, pasak Pastranos, poveikis vynuogėms yra akivaizdus: „Mūsų Garnacha tapo koncentruotesnė, o Cariñena – minkštesnė, elegantiškesnė.”
Mokslas ar misticizmas?
Skeptikai, žinoma, yra. Tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad garso bangos iš tiesų gali paveikti augalų fiziologinius procesus. Vibracijos gali stimuliuoti ląstelių dalijimąsi, pagerinti maistinių medžiagų transportavimą ir net sustiprinti augalų imunitetą.
Priorato universiteto bendradarbiaujant su vietiniais gamintojais atlikti tyrimai parodė įdomius rezultatus. Vynuogės, kurios „klausėsi” muzikos, turėjo 15-20% daugiau antocianų – pigmentų, atsakingų už raudonojo vyno spalvą ir antioksidacines savybes. Be to, šių vynuogių cukraus kiekis buvo stabilesnis, o rūgštingumas – subalansuotas.
„Mes nematome čia jokios magijos”, – aiškina dr. Maria Gonzalez, vyno technologė iš Tarragona universiteto. „Garso bangos sukelia mikrovibraciją, kuri gali paveikti ląstelių sieneles ir metabolinius procesus. Tai panašu į labai švelnų masažą augalui.”
Skirtingos „muzikos dietos” skirtingoms vynuogių rūšims
Labiausiai stebina tai, kad skirtingos vynuogių rūšys, atrodo, „mėgsta” skirtingą muziką. Alvaro Palacios, vienas žymiausių Priorato vardo atgaivinimo architektų, savo L’Ermita vynuogyne eksperimentuoja su tikrai sudėtinga sistema.
Jo senos Garnacha vynuogės, kai kurios iš jų turi daugiau nei 100 metų, „klausosi” ispanų klasikinės gitaros muzikos. „Šios senos vynuogės turi savo charakterį, savo istoriją”, – paaiškina Palacios. „Jos nusipelnė kažko autentiško, kažko, kas atspindi šią žemę.”
Tuo tarpu jaunesnės Cabernet Sauvignon ir Syrah plantacijos gauna modernesnį repertuarą – nuo minimalizmo kompozitorių iki ambient muzikos. „Šios tarptautinės rūšys geriau prisitaiko prie šiuolaikinių garsų”, – teigia Palacios.
Ypač įdomūs rezultatai gauti su Cariñena – tradicine Priorato rūšimi, kuri dažnai kritikuojama dėl per didelio šiurkštumo. Vynuogynuose, kur ši rūšis „klausėsi” švelnesės muzikos – dažniausiai kamerinės – vynas tapo žymiai elegantiškesnis, su minkštesniais taninais.
Naktiniai koncertai ir jų logistika
Organizuoti muzikos terapiją vynuogynuose nėra paprasta. Pirmiausia reikia apsaugoti įrangą nuo oro sąlygų. Priorato klimatas, nors ir palankus vynuogėms, gali būti negailestingas elektronikai – vasaros karštis, staigūs lietūs, stiprūs vėjai.
Dauguma gamintojų renkasi specialius lauko garsiakalbius, atsparius drėgmei ir temperatūros svyravimams. Sistema dažniausiai valdoma nuotoliniu būdu, o muzikos grojaraščiai keičiami priklausomai nuo vegetacijos periodo.
„Žydėjimo metu grojame švelnesnę muziką”, – pasakoja Rene Barbier iš Clos Mogador. „Vėliau, kai vynuogės noksta, pereinama prie energingesnių kūrinių. Tai tarsi lydimas garso takelis visam augimo ciklui.”
Laiko aspektas taip pat svarbus. Dauguma gamintojų muzikos terapiją taiko naktį – nuo saulėlydžio iki saulėtekio. Manoma, kad šiuo metu augalai yra jautresni garso poveikiui, be to, tai nesutrikdo dienos darbo vynuogyne.
Ekonominis aspektas: ar apsimoka?
Muzikos terapijos sistemos įrengimas nėra pigus. Priklausomai nuo vynuogyno dydžio, investicijos gali siekti nuo 5 000 iki 50 000 eurų. Tačiau daugelis gamintojų teigia, kad tai atsipirko.
„Mūsų vyno kokybė pagerėjo, o tai reiškia aukštesnę kainą”, – skaičiuoja Josep Lluís Pérez iš Mas Martinet. „Be to, sumažėjo nuostoliai dėl ligų – atrodo, kad muzika stiprina vynuogių imunitetą.”
Yra ir netiesioginė nauda. Muzikos terapija tapo dar vienu Priorato vynų unikalumo elementu. Vyno turistai specialiai atvyksta pamatyti šių neįprastų eksperimentų. Kai kurie vynuogynai net organizuoja specialius „klausymo turus”, kur lankytojai gali patirti, kaip skamba vynuogynas naktį.
Kritikai ir kontraversijos
Ne visi Priorato bendruomenės nariai pritaria šiems eksperimentams. Kai kurie tradiciniai gamintojai mano, kad tai tik marketingo triukas, kuris nieko bendro neturi su tikru vyno meistriškumu.
„Priorato vynas buvo puikus ir be muzikos”, – skeptiškai pasisako vienas veteranų gamintojų, pageidavęs likti anonimiškas. „Mūsų žemė, klimatas, senos vynuogės – štai kas daro vyną išskirtiniu. O ne kokie ten garsiakalbiai.”
Yra ir praktinių problemų. Kai kurie kaimynai skundžiasi triukšmu, nors muzika ir grojama tyliai. Kyla klausimų ir dėl poveikio vietinei ekosistemai – kaip muzika veikia paukščius, vabzdžius, kitus augalus?
Tačiau tyrimai rodo, kad poveikis aplinkai yra minimalus. Garsas sklinda tik nedideliu atstumu, o jo intensyvumas yra žymiai mažesnis nei, pavyzdžiui, eismo triukšmas ar žemės ūkio technikos darbas.
Ateities harmonijos
Nepaisant visų diskusijų ir skepticizmo, muzikos terapija Priorato vynuogynuose plinta. Jau daugiau nei 20 gamintojų eksperimentuoja su įvairiomis garso technologijomis. Kai kurie eina dar toliau – bando specifines dažnių kombinacijas, pritaikytas konkrečioms vynuogių rūšims.
Technologijos taip pat tobulėja. Naujausi sprendimai leidžia tiksliai kontroliuoti garso intensyvumą ir dažnius, prisitaikyti prie oro sąlygų, net analizuoti augalų reakcijas realiu laiku.
Galbūt svarbiausia, kad šie eksperimentai atskleidžia Priorato gamintojų požiūrį – nuolatinį siekį tobulėti, ieškoti naujų būdų atsiskleisti šios unikalios žemės potencialui. Ar muzika iš tiesų daro vyną geresnį? Galutinį verdiktą išneš laikas ir vyno mėgėjų skonis. Tačiau viena aišku – Priorato naktys dabar skamba kitaip, o tai jau savaime yra magiška.
Šis regionas, kuris per kelis dešimtmečius iš beveik išnykusio tapo vienu prestižiškiausių pasaulyje, dar kartą įrodo, kad tradicijos ir inovacijos gali harmoningai sugyventi. Kaip ir gera muzika, geras vynas gimsta iš subtilių nių, kruopštaus darbo ir, svarbiausia, aistringo atsidavimo savo menui.