Kai archeologas Carlos Martínez pirmą kartą palietė 2000 metų senumo amforos šukę Katalonijos žemėje, jis negalėjo įsivaizduoti, kad šis keramikos fragmentas atskleis ne tik senovės romėnų kasdienybės paslaptis, bet ir padės atkurti vyno receptus, kuriais mėgavosi imperatoriaus Augusto laikų gyventojai. Šiandien, dėka pažangių archeologinių metodų ir biochemijos, mes galime ne tik sužinoti, kokius vynus gėrė mūsų protėviai, bet ir juos paragauti.
Molekulinė archeologija: kai mokslas susitinka su vyno kultūra
Senovinių vynų paslaptys slypi ne tik senovės tekstuose ar freskose – jos išliko molekulių pavidalu keramikos porose, dirvožemyje, net senovės kapuose. Dr. Elena Rodríguez iš Barselonos universiteto pasakoja, kad šiuolaikinė molekulinė archeologija gali identifikuoti ne tik tai, kad indėlyje buvo vynas, bet ir kokių vynuogių rūšių jis buvo pagamintas.
„Mes analizuojame kristalus – tai vyno rūgšties dariniai, kurie išlieka tūkstančius metų. Taip pat ieškome specifinių junginių, kurie būdingi tam tikroms vynuogių veislėms”, – aiškina tyrėja. Ypač vertingi yra radiniai iš Tarragona regiono, kur romėnai buvo įkūrę didžiulius vynuogynus ir vyno gamybos centrus.
Vienas iš labiausiai nustebinusių atradimų – senovės ispanai gamino ne tik raudonuosius ir baltuosius vynus, bet ir sudėtingus mišinius su medumi, žolelėmis ir net jūros vandeniu. Šie receptai buvo perduodami iš kartos į kartą ir formuoja šiuolaikinės ispaniškos vyno kultūros pagrindus.
Tempranillo protėviai: genetinė vynuogių archeologija
Kol archeologai kasa žemę ieškodami keramikos šukių, genetikai tiria pačias vynuoges. Ispanijos vyno instituto tyrimai atskleidė, kad šiuolaikinės Tempranillo veislės šaknys siekia ne tik viduramžius, bet ir romėnų laikotarpį. Genetinė analizė rodo, kad šios vynuogės DNR turi ryšių su senovės veislėmis, kurias augino dar iki romėnų invazijos.
Ypač įdomūs yra radiniai iš Rioja regiono, kur archeologai aptiko 1800 metų senumo vynuogių sėklų. Šių sėklų morfologinė analizė rodo, kad jos labai panašios į šiuolaikines Tempranillo vynuoges, tačiau buvo šiek tiek smulkesnės ir turėjo storesnę luobelę – tai rodo, kad senovės vynuogės buvo prisitaikę prie šaltesnio klimato.
Genetikai taip pat atkūrė, kad senovės ispanai augo ne tik raudonųjų vynuogių veisles. Baltieji vynai buvo gaminami iš veislių, kurios yra Albariño ir Verdejo protėvės. Šios vynuogės buvo ypač populiarios šiaurės vakarų regionuose, kur klimatas buvo palankesnis baltųjų vynų gamybai.
Romėnų vyno technologijos: nuo dolium iki barricas
Senovės vyno gamybos metodai buvo daug sudėtingesni, nei galėtume pagalvoti. Archeologiniai kasinėjimai Katalonijoje atskleidė, kad romėnai naudojo sudėtingą vyno brandinto sistemą, kuri primena šiuolaikinį metodą, naudojamą Sherry gamybai.
Didžiulės keramikos talpyklos – buvo kasamos į žemę ir sudarė kelių lygių sistemą. Jaunas vynas buvo pilamas į viršutinius indus, o brandžiausias vynas buvo išimamas iš apatinių. Šis metodas leido palaikyti nuolatinį vyno brandinto procesą ir užtikrinti stabilų kokybės lygį.
Dr. Miguel Santos iš Valensijos universiteto teigia, kad romėnai taip pat naudojo ąžuolo statines . „Mes radome ąžuolo lentų fragmentų su vyno liekanomis. Tai rodo, kad medienos naudojimas vyno brandinto procesui Ispanijoje prasidėjo ne viduramžiais, kaip manyta anksčiau, bet jau romėnų laikais.”
Senovės vyno receptų atkūrimas: nuo laboratorijos iki rūsio
Teoriniai tyrimai – tai tik pusė darbo. Tikrasis iššūkis prasideda, kai reikia atkurti senovės vyno receptą ir jį pagaminti. Keletas ispanų vyno darytojų bendradarbiauja su archeologais ir bando atkurti senovės vynus, naudodami autentiškas technologijas ir vynuogių veisles.
Bodegas Histórica iš La Rioja regiono jau penkerius metus eksperimentuoja su senovės receptais. Jų vyno darytoja Ana Gutiérrez pasakoja: „Mes naudojame tik tas vynuogių veisles, kurios, mūsų žiniomis, buvo auginamos prieš 2000 metų. Vyną gaminame keramikos indėliuose, kuriuos pagaminome pagal archeologinius radinius.”
Rezultatai stebina – senovės vyno stilius labai skiriasi nuo šiuolaikinių. Jie yra koncentruotesni, turi daugiau rūgštumo ir mineralų. Ypač įdomūs yra mišrūs vynai su medumi ir žolelėmis – jie primena šiuolaikinį vermouth, bet turi daug sudėtingesnį skonį.
Iberų gentys ir jų vyno tradicijos
Dar prieš romėnų atėjimą, iberų gentys turėjo išvystę savitas vyno gamybos tradicijas. Archeologiniai radiniai rodo, kad vietiniai gyventojai gamino vyną jau VII a. pr. Kr. Jų metodai skyrėsi nuo vėliau atėjusių romėnų technologijų.
Iberai naudojo uolos duobes vyno fermentacijai – šie „gamtos fermentatoriai” palaikė stabilią temperatūrą ir leido gaminti kokybišką vyną. Ypač daug tokių duobių rasta Andalūzijos kalnuose, kur klimatas buvo palankus vyno gamybai.
Įdomu tai, kad iberų vyno kultūra turėjo stiprų ritualinį aspektą. Vynas buvo naudojamas ne tik kasdieniam vartojimui, bet ir religinėms ceremonijoms. Archeologai rado specialių ceremoninių taurių, kurios buvo naudojamos tik šventėms. Šie radiniai rodo, kad vynas iberų kultūroje turėjo ypatingą reikšmę.
Viduramžių vyno evoliucija: maurų poveikis ir krikščioniškos tradicijos
Maurų užkariavimas VIII amžiuje iš esmės pakeitė Ispanijos vyno kultūrą. Nors islamas draudžia alkoholį, maurų valdytojai toleravo vyno gamybą krikščionių bendruomenėse, o patys maurų mokslininkai prisidėjo prie vyno gamybos technologijų tobulinimo.
Būtent maurų laikotarpiu Ispanijoje atsirado distiliavimo technologijos, kurios vėliau buvo pritaikytos stiprių alkoholinių gėrimų gamybai. Taip pat maurai įvedė naujus vynuogių auginimo metodus, kurie leido geriau išnaudoti sausų regionų potencialą.
Reconquista laikotarpiu krikščioniškos karalystės aktyviai plėtė vynuogynų plotus. Vienuolynai tapo vyno gamybos centrais, o vienuoliai – pagrindiniais vyno technologijų saugotojais ir plėtotojais. Būtent vienuolynuose buvo išsaugotos ir tobulintos senovės vyno gamybos tradicijos.
Šiuolaikiniai eksperimentai: kai senovė susitinka su dabartimi
Šiandien vis daugiau ispanų vyno darytojų eksperimentuoja su senovės metodais ir receptais. Tai ne tik mokslinė veikla, bet ir komercinė galimybė – vyno mėgėjai vis labiau domisi autentiškais, istoriniais vyno stiliais.
Bodegas Arqueológica iš Kastilijos-La Mancha regiono gamina limituotus vyno leidinius, kurie atkuria skirtingų istorinių laikotarpių vyno stilius. Jų „Vinum Romanum” serija atkuria romėnų laikotarpio vynus, o „Mozárabe” linija – maurų laikotarpio krikščioniškų bendruomenių vyno tradicijas.
Ypač populiarūs tampa orange wine stiliai, kurie iš tiesų yra senovės baltųjų vynų gamybos metodų atkūrimas. Šie vynai gaminami paliekant baltųjų vynuogių sultis kontakte su luobelėmis ir sėklomis – būtent taip vyną gamino senovės vyno darytojų.
Kai kurie vyno darytojų net naudoja senovės fermentacijos indus – keramikos amforas ir dolium. Šie indėliai suteikia vynui unikalų skonį ir tekstūrą, kurių neįmanoma pasiekti naudojant šiuolaikinę įrangą.
Kada praeitis formuoja ateitį: senovės išmintis šiuolaikiniame vyno pasaulyje
Senovinių vyno receptų medžioklė – tai ne tik akademinis užsiėmimas ar istorikų hobis. Tai gyvas procesas, kuris formuoja šiuolaikinės Ispanijos vyno kultūros ateitį. Archeologiniai tyrimai atskleidžia, kad daugelis šiandien populiarių vyno gamybos metodų iš tiesų yra senovės technologijų atgimimas.
Klimato kaitos kontekste senovės vyno darytojų patirtis tampa ypač vertinga. Jų metodai buvo pritaikyti prie kintančių klimato sąlygų ir gali padėti šiuolaikiniams vyno darytojams prisitaikyti prie šiltėjančio klimato. Senovės vynuogių veislės, kurios buvo atsparesnės sausrai ir karščiui, vėl tampa aktualios.
Vyno mėgėjams šie tyrimai atskleidžia visiškai naują Ispanijos vyno istorijos perspektyvą. Kiekvienas gurkšnis šiuolaikinio ispaniško vyno turi tūkstantmečių istoriją, kuri jungia mus su senovės vyno darytojais, jų išmintimi ir tradicijomis.
Galiausiai, senovinių vyno receptų atkūrimas primena, kad vynas – tai ne tik gėrimas, bet ir kultūros, istorijos ir žmonių patirties santalka. Kiekviena vynuogių veislė, kiekvienas gamybos metodas turi savo istoriją, kuri tęsiasi ir šiandien, formuodama Ispanijos vyno ateities kelią.