Kai vynas tampa malda: vienuolių tradicijos ištakos
Ispanijoje vynas niekada nebuvo vien gėrimas – tai kultūros dalis, šeimos ritualas, o vienuolynuose net dvasinis įrankis. Kai kalbame apie ispaniškų vienuolių vyno maldas, negalime atskirti dviejų dalykų: paties vyno gamybos meno ir jo „pašventinimo” per maldą. Cistercitų, benediktinų ir kartūzų vienuoliai Ispanijoje šimtmečiais tobulino vynuogynų priežiūrą, fermentacijos procesus ir, svarbiausia, sukūrė unikalią tradiciją – prieš ragaujant vyną, jį reikia palaiminti specialia malda.
Šios maldos nėra vien ritualinis gestas. Jos atspindi gilų tikėjimą, kad vynas, kaip ir duona, yra Dievo dovana, kurią reikia priimti su pagarba ir dėkingumu. Vienuoliai tikėjo, kad tinkama malda gali pakeisti vyno skonį, padaryti jį švaresniu, malonesnį, net gydomąjį. Ar tai tiesa? Gal ir ne moksliniu požiūriu, bet psichologinis ir dvasinis poveikis neabejotinas – vynas, išgerti su malda ir dėkingumu, tikrai skamba kitaip.
Klasikinės vyno palaiminimo formulės iš vienuolynų archyvų
Seniausios išlikusios vyno maldos tekstai datuojami XII-XIII amžiais, kai Ispanijos vienuolynai tapo tikrais vyno gamybos centrais. Viena populiariausių formulių, kuri iki šiol kartojama kai kuriuose Katalonijos vienuolynuose, skamba taip:
„Benedic, Domine, creaturam istam vini, quam de tua largitate nobis donare dignatus es. Per Christum Dominum nostrum. Amen.”
Lietuviškai tai būtų: „Palaimink, Viešpatie, šį vyno kūrinį, kurį iš savo dosnumo mums duoti pasirinkote. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.”
Tačiau yra ir daug liaudiškesnių, ispanų kalba sukurtų variantų. Štai viena iš jų, kilusi iš Rioja regiono:
„Señor, bendice este vino que nos das, fruto de la vid y del trabajo humano. Que nos alegre el corazón sin nublar la razón. Amén.”
Ši malda ypač graži savo paprastumu: „Viešpatie, palaimink šį vyną, kurį mums duodi, vynmedžio vaisių ir žmogaus darbo. Tegu jis džiugina mūsų širdį, bet neaptemdo proto. Amen.”
Matote skirtumą? Lotyniškas variantas formalus, liturginis. Ispaniškas – šiltas, žmogiškas, su humoro gaidelė. Vienuoliai puikiai suprato, kad vynas turi džiuginti, bet ne girdyti. Tai filosofija, kuri atsispindi daugelyje ispaniškų vyno maldų.
Priorato vienuoliai ir jų ypatingas santykis su vynu
Prioratas – tai ne tik geografinė vietovė, bet ir dvasinė vyno gamybos šventovė. Kartūzų vienuoliai čia įsikūrė XII amžiuje ir iš karto suprato, kad šis regionas turi kažką ypatingo. Skalūnų dirvožemis, kalnuotas reljefas, intensyvi saulė – visa tai sukūrė idealias sąlygas Garnacha ir Cariñena vynuogėms.
Priorato vienuoliai turėjo savo unikalią vyno palaiminimo tradiciją. Prieš kiekvieną naują derliaus sezoną, jie atlikdavo specialų ritualą – apeidavo vynuogynus su šventintu vandeniu ir kalbėdavo maldą už gerą derlių. O kai vynas būdavo paruoštas, prieš pirmąjį ragavimą, abatas pats palaimindavo pirmąją taurę.
Viena iš išlikusių Priorato maldų skamba taip:
„Oh Señor de las viñas y los montes, bendice este vino nacido de piedra y sol. Que cada sorbo nos recuerde tu generosidad y la belleza de tu creación.”
„O Vynuogynų ir kalnų Viešpatie, palaimink šį vyną, gimusį iš akmens ir saulės. Tegu kiekvienas gurkšnis primena mums tavo dosnumą ir tavo kūrinio grožį.”
Šioje maldoje jaučiamas Priorato kraštovaizdis – akmenys, kalnai, intensyvi saulė. Tai ne abstrakti formulė, o konkreti, vietinė, įsišaknijusi žemėje.
Kaip naudoti vyno maldas šiuolaikiniame kontekste
Galite pagalvoti: „Gerai, gražu, bet aš gi ne vienuolis. Kam man tai?” Tiesą sakant, vyno maldos gali praturtinti jūsų vyno ragavimo patirtį, net jei nesate religiškas žmogus. Tai ne tiek apie tikėjimą, kiek apie dėmesį, pagarbą, momentą sustabdymą.
Štai keletas praktinių būdų, kaip integruoti šią tradiciją:
Prieš vakarienę su draugais: Užuot tik pripylę vyno, padarykite trumpą pauzę. Galite pasakyti paprastą frazę: „Už šį vyną, už šį vakarą, už mus.” Tai sukuria momentą, kuris visiems leidžia įvertinti ne tik vyną, bet ir bendrystę.
Ragaujant ypatingą vyną: Jei atidarote butelį, kurį saugojote ypatingai progai, kodėl nepasakyti kelių žodžių? Nebūtinai religinio pobūdžio. Galite tiesiog padėkoti už momentą, už galimybę ragauti kažko ypatingo.
Namuose, vieniems: Taip, net vienas galite pasakyti keletą žodžių prieš ragaudami vyną. Tai padeda išeiti iš automatinio režimo ir tikrai pajusti, ką geriate.
Viena mano mėgstamiausių šiuolaikinių adaptacijų, kurią girdėjau Barselonos vyninėje:
„Por el vino que nos une, por la tierra que lo cría, por las manos que lo hacen. Salud.”
„Už vyną, kuris mus jungia, už žemę, kuri jį augina, už rankas, kurios jį kuria. Į sveikatą.”
Paprasta, pasaulietinė, bet išlaiko tą pačią dvasią – dėkingumą ir dėmesį.
Vyno rūšys ir joms tinkamos maldos
Įdomu tai, kad kai kurie vienuoliai turėjo skirtingas maldas skirtingoms vyno rūšims. Tai gali skambėti keistai, bet jei pagalvojate – kiekvienas vynas turi savo charakterį, savo istoriją, tai kodėl ne?
Raudonam vynui (ypač stipriam, kaip Priorato Garnacha) tiko maldos, kuriose akcentuojama jėga, gyvybė, kraujas. Viena tokia:
„Bendice, Señor, este vino rojo como la sangre de la vida, fuerte como la fe que nos sostiene.”
„Palaimink, Viešpatie, šį raudoną vyną kaip gyvybės kraują, stiprų kaip tikėjimas, kuris mus palaiko.”
Baltam vynui labiau tiko švelnesnės, grakštesnės formulės:
„Gracias por este vino claro como la luz de la mañana, refrescante como tu gracia.”
„Dėkojame už šį vyną, skaidrų kaip ryto šviesa, gaivų kaip tavo malonė.”
Rožiniam vynui (nors vienuoliai jo daug negamino) galėtų tikti kažkas tokio:
„Por este vino rosado, delicado como el alba, alegre como la primavera.”
„Už šį rožinį vyną, subtilų kaip aušra, linksmą kaip pavasaris.”
Putojančiam vynui (Cava, pavyzdžiui) tiktų šventinė, džiugi malda:
„Bendice estas burbujas de alegría, que nos recuerdan que la vida es celebración.”
„Palaimink šiuos džiaugsmo burbulus, kurie primena, kad gyvenimas yra šventė.”
Matote logiką? Malda dera su vyno charakteriu. Tai ne taisyklė, bet graži tradicija, kurią galite pritaikyti savo būdu.
Maldos už vynuogynus ir derlių
Be paties vyno palaiminimo, vienuoliai turėjo ir maldas už vynuogynus. Šios maldos buvo kalbamos pavasarį, kai prasidėdavo augimo sezonas, ir rudenį, prieš derlių. Jos atspindi gilų supratimą, kad vynas prasideda ne rūsyje, o vynuogyne.
Viena iš gražiausių pavasario maldų:
„Señor de las estaciones, bendice estas viñas que despiertan. Protégelas del hielo y la sequía, de la plaga y la tormenta. Que cada brote sea promesa de buen vino.”
„Metų laikų Viešpatie, palaimink šiuos vynuogynus, kurie prabunda. Apsaugok juos nuo šalčio ir sausros, nuo maro ir audros. Tegu kiekvienas daigas bus gero vyno pažadas.”
Rudens derliaus malda paprastai būdavo dėkojamoji:
„Gracias, Señor, por estos frutos maduros, por el sol que los alimentó, por la lluvia que los refrescó. Que nuestras manos honren tu regalo con buen trabajo.”
„Dėkojame, Viešpatie, už šiuos prinokusius vaisius, už saulę, kuri juos maitino, už lietų, kuris juos gaivino. Tegu mūsų rankos gerbia tavo dovaną geru darbu.”
Šios maldos vis dar naudojamos kai kuriuose tradiciniuose vynuogynuose Ispanijoje. Net jei šeimininkas nėra ypač religiškas, tradicija išlieka – tai būdas išreikšti pagarbą žemei ir gamtai.
Vyno ir duonos palaiminimas: dvyniai ritualai
Negalima kalbėti apie vyno maldas neminint duonos. Ispanijos vienuolynuose šie du produktai visada ėjo kartu – duona ir vynas, kūnas ir kraujas, maistas ir gėrimas. Dažnai jos būdavo palaiminamos kartu.
Klasikinė bendra formulė:
„Bendito seas, Señor, Dios del universo, por este pan y este vino, fruto de la tierra y del trabajo humano. Que nos den fuerza para servirte.”
„Palaimintas būk, Viešpatie, visatos Dieve, už šią duoną ir šį vyną, žemės vaisių ir žmogaus darbo. Tegu jie suteikia mums jėgų tau tarnauti.”
Ši malda ypač populiari buvo benediktinų vienuolynuose, kur bendras valgis buvo svarbi dienos dalis. Vienuoliai valgydavo tyloje arba klausydamiesi skaitymo, bet prieš pradedant, visada būdavo kalbama malda.
Įdomus faktas: kai kuriuose vienuolynuose vynas buvo laikomas ne prabanga, o būtinybe. Vanduo dažnai būdavo nešvarus, o vynas – saugus, net gydomasis gėrimas. Todėl jo palaiminimas buvo ir praktiškas, ir dvasinis aktas.
Kai taurė tampa tiltu tarp žemės ir dangaus
Grįžtant prie esmės – vyno maldos nėra apie prietarus ar tuščius ritualus. Jos apie dėmesį, pagarbą, bendrystę. Kai sustabdote akimirką prieš ragaudami vyną ir pasakote keletą žodžių – ar tai malda, ar paprastas padėkojimas – jūs keičiate savo santykį su tuo, ką geriate.
Ispanijos vienuoliai tai suprato prieš šimtmečius. Jie žinojo, kad vynas gali būti paprastas alkoholis arba gali būti patirtis, kuri jungia žmones, žemę, tradiciją, net transcendenciją. Viskas priklauso nuo to, kaip jį priimate.
Taigi kitą kartą, kai atidarote butelį Priorato vyno – ar tai Garnacha, ar Cariñena, ar kokia nors kita rūšis – pamėginkite sustoti akimirkai. Pažiūrėkite į vyno spalvą, pajuskite aromatą, pagalvokite apie kelią, kurį jis nukeliavo nuo vynuogyno iki jūsų taurės. Ir jei norite, pasakykite keletą žodžių. Nebūtinai lotyniškai, nebūtinai religiškai. Tiesiog nuoširdžiai.
Gal tai skamba sentimentaliai, bet vynas ir yra sentimentalus dalykas. Jis apie atmintį, apie vietą, apie žmones. Vienuolių maldos tai tiesiog formalizavo, padarė sąmoningu. O mes, šiuolaikiniai vyno mėgėjai, galime pasiskolinti šią išmintį ir pritaikyti ją savo būdu.
Tad už vyną, už tradiciją, už akimirkas, kai sustojame ir tikrai pajuntame, ką geriate.