Vyndarystė – tai ne tik amatas, bet ir gyvenimo būdas, kuris dažnai palieka pėdsakus ne tik buteliuose, bet ir ant pačių kūrėjų odos. Priorato regione, kur vynas yra beveik religija, tatuiruotės tampa savotišku kodu, pasakojančiu istorijas apie vynuogynus, derlius ir filosofiją, kuri slypi už kiekvieno gurkšnio.
Vynuogių kekės kaip asmeninis herbas
Daugelis Priorato vyndarių ant savo rankų, pečių ar net krūtinės nešioja vynuogių kekių tatuiruotes. Tai ne tik estetinis pasirinkimas – kiekviena kekė simbolizuoja konkretų vynuogyną ar net ypatingus derliaus metus. Pavyzdžiui, vienas žinomas Garnacha gamintojų ant dilbio turi išraiškingą senos vynuogių kekės atvaizdą su tiksliai 127 metų skaičiumi – tiek metų skaičiuoja jo seniausias vynuogynas.
Šios tatuiruotės dažnai nėra tikslios botaninės kopijos. Jos greičiau primena ekspresionistines interpretacijas – išraizgytos, sutrūkinėjusios, tarsi išdžiūvusios saulėje. Tai atspindi Priorato terroir charakterį: šlaitų sausumą, licorella dirvožemį, kuris verčia vynmedžius kovoti už kiekvieną lašą vandens. Kai kurie vyndariai sako, kad žiūrėdami į šias tatuiruotes prieš derlių, jie prisimena, kad jų darbas – ne valdyti gamtą, o bendradarbiauti su ja.
Koordinatės ir skaičiai: geografinė tapatybė
Kitas populiarus motyvas – geografinės koordinatės. Ne bet kokios, o tikslios jų vynuogynų vietos. Vienas Cariñena specialistas ant riešo turi ištatuiruotas koordinates 41.1621° N, 0.7383° E – tai jo šeimos vynuogynas, kurį prižiūri jau trečia karta. Jis pasakoja, kad šios koordinatės jam reiškia daugiau nei bet koks adresas – tai taškas žemėlapyje, kuris apibrėžia, kas jis yra.
Skaičiai ant vyndarių odos gali reikšti ir kitus dalykus: pH lygius, kuriuos jie laiko idealiais savo vynams, temperatūras fermentacijos metu, net specifines datos, kai buvo priimti lemtingi sprendimai. Viena vyndarė iš Porrera turi ant kaklo nugaros ištatuiruotą „14.5” – tai alkoholio procentas jos pirmojo pačios pagaminto vyno, kuris laimėjo tarptautinį apdovanojimą ir pakeitė jos karjerą.
Simboliai iš senovės vyndarystės
Priorato vyndariai dažnai semiasi įkvėpimo iš senovės simbolių. Amforos, senoviniai presai, viduramžių vienuolių naudoti įrankiai – visa tai tampa tatuiruočių motyvais. Ypač populiarus kartuziečių ordino simbolis – vienuoliai, kurie XII amžiuje įkūrė Scala Dei vienuolyną ir pradėjo sistemingą vyndarystę regione.
Kai kurie vyndariai renkasi abstraktesnius simbolius – spirales, kurios simbolizuoja fermentacijos procesą, arba labirinto motyvus, atspindinčius sudėtingą kelią nuo vynuogės iki butelio. Vienas biodinaminės vyndarystės entuziastas ant nugaros turi didelę mėnulio fazių tatuiruotę – jis tiksliai planuoja visus vynuogyno darbus pagal mėnulio kalendorių ir teigia, kad ši tatuiruotė jam primena apie ciklišką gamtos pobūdį.
Įrankiai ir proceso atspindžiai
Senieji vyndarystės įrankiai – tai dar viena dažna tema. Rankiniai presai, mediniai kubilai, net senojo stiliaus buteliai su vašku užantspauduotais kamščiais. Šios tatuiruotės dažnai labai detalios, beveik foto realistiškos. Jos primena, kad nors technologijos keičiasi, pagrindiniai principai išlieka tie patys.
Ypač įdomu stebėti jaunesnės kartos vyndarių tatuiruotes – jie dažnai derina tradicinius motyvus su šiuolaikiškais elementais. Pavyzdžiui, senovinis presas, apjuostas QR kodu, kuris nuskaito į jų vyninės svetainę. Arba stilizuota vynuogių šaka, kurios lapai sudaro molekulinę resveratrolio struktūrą – antioksidanto, kuris randamas raudonajame vyne.
Filosofiniai užrašai ir citatos
Ne visos tatuiruotės yra vizualinės. Daugelis Priorato vyndarių renkasi žodžius – citatas, mantras, filosofines mintis. Dažnai tai katalonų kalba, kartais lotynų, o kai kada net senovės graikų. „Vi és vida” (vynas yra gyvenimas), „Terroir parla” (terroir kalba), „Paciència i respecte” (kantrybė ir pagarba) – tokie užrašai tampa kasdieniais priminimais apie tai, kas svarbu.
Vienas žinomas Priorato vyndarys ant dilbio turi lotynišką frazę „In vino veritas, in aqua sanitas” (vyne tiesa, vandenyje sveikata), bet su ironišku papildymu mažomis raidėmis: „sed vinum melius” (bet vynas geresnis). Tai atspindi tipišką Priorato vyndarių humoro jausmą – jie rimtai žiūri į savo amatą, bet ne į save pačius.
Kolektyvinės tatuiruotės ir brolystės ženklai
Įdomus reiškinys – grupinės tatuiruotės. Kai kurie vyndariai, kurie kartu studijavo, dirbo tą patį derliaus sezoną ar tiesiog yra artimi draugai, pasirenka vienodus ar panašius motyvus. Pavyzdžiui, penki vyndariai, kurie 2015 metais kartu pradėjo savo projektus, visi turi nedidelę licorella akmens tatuiruotę – kiekvienas skirtingoje vietoje, bet visi to paties dizaino.
Šios kolektyvinės tatuiruotės dažnai žymi svarbius momentus: išskirtinai gerą derliaus metus, bendro projekto pradžią, net sunkumus, kuriuos kartu įveikė. Viena grupė vyndarių, kurių vynuogynus 2019 metais stipriai paveikė krušos audra, visi pasidarė mažas krušos kristalo tatuiruotes – kaip priminimą apie gamtos galią ir jų atsparumą.
Moterys vyndarės ir jų unikalūs pasirinkimai
Moterys Priorato vyndarystės pasaulyje vis dar sudaro mažumą, bet jų tatuiruočių pasirinkimai dažnai būna ypač prasmingi ir subtilūs. Viena žinoma Syrah gamintoja ant riešo turi mažytį vynuogių kekės šešėlinį siluetą – taip subtilų, kad jį pastebėti galima tik iš arti. Ji sako, kad taip norėjo simbolizuoti moters vaidmenį vyndarystėje – dažnai nepastebimą, bet esminį.
Kita vyndarė pasirinko neįprastą motyvą – fermentuojančio vyno burbulų abstrakciją, kuri atrodo beveik kaip žvaigždynas. Jai tai simbolizuoja transformaciją – kaip vynuogių sultys virsta vynu, taip ir ji pati transformavosi iš korporacinio pasaulio darbuotojos į aistringą vyndarę. Šios tatuiruotės dažnai turi gilesnę, asmeninę reikšmę, nei tiesiog profesinę.
Kai oda pasakoja vyno istoriją
Grįžtant prie pradžios – kodėl Priorato vyndariai taip dažnai renkasi tatuiruotes? Atsakymas slypi pačiame regiono charakteryje. Priorat nėra vieta lengvai vyndarystei. Tai stačių šlaitų, karštų vasarų ir šaltų žiemų regionas, kur kiekvienas butelis reikalauja milžiniškų pastangų. Vyndariai čia nesiekia pelno maksimizavimo – jie siekia išreikšti kažką autentišką, tikro.
Tatuiruotės tampa šios filosofijos pratęsimu. Jos yra nuolatinis įsipareigojimas, kurio negalima ištrinti ar pakeisti – kaip ir sprendimas sodinti vynuogynus šiame reikliame terroir. Jos primena, kad vyndarystė nėra tik verslas ar hobis – tai tapatybės dalis, kuri įsirėžia ne tik į odą, bet ir į sielą.
Jei kada nors turėsite progą aplankyti Priorato vynines, atkreipkite dėmesį į vyndarių rankas, kaklas, dilbius. Ten rasite tikrąsias jų istorijas – ne marketingo skyriaus sugalvotas, o išgyventas, iškęstas, išdžiūvusias saulėje ir išmirkusias vynuogių sultyse. Kiekviena tatuiruotė yra mažas langas į tai, kas skatina šiuos žmones kiekvieną rytą keltis ir eiti į vynuogynus, net kai derlius neduoda, kai rinka sudėtinga, kai visi sako, kad lengviau būtų užsiimti kuo nors kitu. Bet jie to nedaro. Nes vynas – tai ne tik jų darbas. Tai kas jie yra. Ir tatuiruotės ant jų odos yra nuolatinis to priminimas.