Kai pirmą kartą paragavau Priorato vyną, mano bičiulis someljė pasakė kažką keista: „Šis vynas prisimena 2018-ųjų rugpjūčio sausrą.” Tuomet pagalvojau, kad tai tik graži metafora. Bet kuo daugiau gilinuosi į Priorato vynų pasaulį, tuo labiau suprantu – tai ne poetika, o tikrovė. Kiekvienas gurkšnis iš tikrųjų pasakoja istoriją apie orą, dirvožemį ir žmogaus rankas, kurios formavo šį vyną.
Licorella – gyva atmintis po kojomis
Priorato vynuogynai auga ant licorella – unikalaus dirvožemio, kuris primena sulaužytą juodą skalūną su raudonais akcentais. Šis dirvožemis nėra tik pagrindas vynmedžiams; jis veikia kaip milžiniškas įrašų įrenginys. Licorella susidaro iš skalūno ir kvarcito sluoksnių, kurie atsirado prieš milijonus metų, kai šis regionas dar buvo jūros dugnas.
Kas daro šį dirvožemį tokį ypatingą? Visų pirma, jo struktūra. Skalūno plokštelės išsidėsčiusios vertikaliai, o ne horizontaliai, todėl vynmedžių šaknys turi įsiskverbti gilyn – kartais net iki 10-15 metrų gylio. Šis procesas yra kaip lėtas dialogas tarp augalo ir žemės. Vynmedis „skaito” kiekvieną dirvožemio sluoksnį, kiekvieną mineralą, kiekvieną vandens kiekį, kuris ten pateko.
Kai lietus išpuola Priorato terasose, vanduo nesusirenka paviršiuje. Licorella veikia kaip natūrali drenažo sistema – vanduo praleidžiamas gilyn, bet ne per greitai. Skalūno plokštelės laiko drėgmę tarp savo sluoksnių, tarsi knygos puslapiai, kuriuose užrašyta informacija apie kiekvieną lietingą dieną. Vėliau, sausros metu, vynmedžiai gali pasiekti šias vandens atsargas, ir štai čia prasideda tikroji magija.
Garnacha ir Cariñena – du skirtingi pasakotojai
Jei licorella yra atmintis, tai vynuogių veislės – tai kalbos, kuriomis ši atmintis išreiškiama. Priorato vynus dažniausiai kuria dvi pagrindinės veislės: Garnacha (arba Grenache) ir Cariñena (Carignan). Jos abi auga tame pačiame dirvožemyje, patiria tą patį orą, bet prisimena ir pasakoja visiškai skirtingai.
Garnacha yra kaip jautrus poetas. Ji intensyviai reaguoja į kiekvieną klimato pokytį. Saulėta vasara? Garnacha duos sultingų, brandžių raudonųjų vaisių aromatų, kartais net džiovintų slyvų ir figų niuansų. Vėsesnis sezonas? Ji taps elegantiškesnė, švelnesnė, su daugiau gėlių tonų. Senosios Garnacha vynuogynai, kurių kai kurie turi virš 100 metų, turi tokias gilias šaknis, kad jie pasiekia dirvožemio sluoksnius, kuriuose „įrašyta” net kelių dešimtmečių klimato istorija.
Cariñena – tai griežtesnis, struktūriškesnis pasakotojas. Ji prisimena ne tik saulę ir lietų, bet ir vėją, temperatūros svyravimus, net ir tai, kaip greitai vynuogės noksta. Cariñena duoda vynui kūną, rūgštingumą ir taninų struktūrą. Kai someljė sako, kad vynas „turi stuburą”, dažnai tai reiškia Cariñena indėlį. Ši veislė yra ypač jautri stresui – jei vasara buvo per karšta ir vynmedis kentėjo, Cariñena tai „įsimins” ir perduos per griežtesnius, kartais net šiurkštesnius taninus.
Kaip klimatas keičia vyno charakterį
Priorato klimatas – tai Viduržemio jūros šiluma, sušvelninta kalnų vėsumos. Bet kiekvienas metų laiko ciklas čia yra unikalus, ir vynas tai atskleidžia su stulbinančiu tikslumu. Paimkime, pavyzdžiui, 2015-uosius ir 2016-uosius – du iš eilės einantys metai, bet kokie skirtingi vynai!
2015-ieji buvo šilti ir sausi. Vynuogės noksta greitai, cukraus kiekis buvo didelis, o derlius – gausus. Tų metų Priorato vynai yra galingi, koncentruoti, su alkoholio kiekiu dažnai viršijančiu 15%. Juose jaučiami brandūs juodųjų vaisių aromatai, šokolado, kavos tonai. Tai vynai, kurie „šaukia” apie saulę ir karštį.
2016-ieji buvo kitokia istorija. Pavasaris atėjo vėliau, vasara buvo vėsesnė, o rugsėjį išpuolė keletas lietingų savaičių. Vynuogės noksta lėčiau, cukraus kaupėsi mažiau, bet rūgštingumas išliko aukštesnis. Rezultatas? Elegantiškesni, šviežesni vynai, su gyvesniu rūgštingumu ir žemesniu alkoholio kiekiu. Vietoj juodųjų vaisių – daugiau raudonųjų, vietoj šokolado – prieskonių ir žolelių niuansų.
Įdomiausia tai, kad šie skirtumai nėra defektai ar privalumai – tai tiesiog skirtingos istorijos. Kai kurie mėgėjai labiau vertina galingus, koncentruotus vynus, kiti – elegantiškus ir subtilius. Bet visi sutaria, kad Priorato vynas yra kaip laiko kapsulė, kurioje užkonservuota konkrečių metų klimato atmintis.
Teroir’o įtaka: ne tik dirvožemis
Kai kalbame apie vyno atmintį, negalime ignoruoti teroir’o – prancūziško termino, kuris apima viską: dirvožemį, klimatą, topografiją, net ir žmogaus įtaką. Priorato atveju teroir’as yra ypač sudėtingas, nes regionas nėra vienalytis.
Vynuogynai, esantys aukščiau kalnuose, pavyzdžiui, Porrera ar Poboleda apylinkėse, gauna mažiau tiesioginės saulės šviesos ir patiria didesnius temperatūros svyravimus tarp dienos ir nakties. Tai reiškia, kad vynuogės noksta lėčiau, išlaiko daugiau rūgštingumo ir duoda šviežesnius, elegantiškesnius vynus. Čia Garnacha dažnai atskleidžia savo geriausias savybes – aromatiškumą ir subtilumą.
Tuo tarpu žemesnėse terasose, kur saulės yra daugiau, o temperatūra stabilesnė, vynai tampa koncentruotesni, galingesni. Čia Cariñena jaučiasi puikiai, nes šiluma padeda jai visiškai prinokti ir suminkštinti savo natūraliai griežtus taninus.
Bet teroir’as – tai ne tik gamta. Priorato vynuogynai dažnai yra terasose, kurias žmonės statė dar viduramžiais. Šios terasų konstrukcijos įtakoja, kaip vanduo teka, kaip vėjas pučia, net kaip saulė krenta ant vynuogių. Senieji vynuogynai, kurie buvo sodinami prieš 50, 80 ar net 100 metų, buvo kuriami rankomis, be mechanizacijos. Kiekvienas vynmedis buvo pasodintas atsižvelgiant į konkretaus sklypo ypatumus. Tai reiškia, kad kiekvienas senas vynuogynas turi savo unikalią „atmintį”, kuri perduodama per vyną.
Praktinis patarimas: kaip atpažinti vyno „atmintį”
Kai paragausite Priorato vyno, pabandykite šį pratimą. Pirma, atkreipkite dėmesį į alkoholio kiekį etiketėje. Jei jis aukštas (15% ar daugiau), greičiausiai tai buvo šilti, sausi metai. Jei žemesnis (13,5-14,5%), tikėtina, kad sezonas buvo vėsesnis.
Antra, uostydami ieškokite raktažodžių. Brandūs juodieji vaisiai (juodųjų serbentų, juodųjų vyšnių), šokoladas, kava – tai šilto sezono ženklai. Raudonieji vaisiai (braškės, vyšnios), gėlės, prieskoniai – tai vėsesnio klimato indikatoriai.
Trečia, paragavę atkreipkite dėmesį į rūgštingumą. Jei vynas jaučiasi gaivus, su gyvu rūgštingumu, tai rodo, kad vynuogės noksta ne per greitai. Jei vynas juntamas švelnus, apvalus, su mažiau rūgštingumo – tai šilto sezono požymis.
Senėjimo procesas: kaip atmintis gilėja
Priorato vynai garsėja savo senėjimo potencialu. Geri Priorato vynai gali gyventi 15, 20, net 30 metų. Bet kas vyksta su vyno „atmintimi” per tą laiką?
Butelyje vynas nėra statiškas. Jis toliau vystosi, keičiasi, „prisimena” naujus dalykus. Tačiau tai nėra naujos patirtys – tai gilesnė jau esamos atminties interpretacija. Tarsi senas žmogus, kuris vis kitaip pasakoja tą pačią istoriją, kaskart atskleidžiant naujas detales.
Jauni Priorato vynai dažnai būna galingi, taningi, kartais net šiek tiek užsidariusieji. Jie „prisimena” viską – ir saulę, ir lietų, ir dirvožemį – bet dar nesugebėjo visų šių prisiminimų sujungti į vientisą pasakojimą. Po 5-10 metų butelyje taninai suminkštėja, vaisių aromatai transformuojasi į sudėtingesnius – džiovintų vaisių, odos, tabako, miško grybų tonus. Mineraliniai niuansai, kurie jauname vyne buvo užgožti vaisių intensyvumo, dabar išryškėja.
Po 15-20 metų vynas tampa tikru teroir’o liudininku. Vaisiai nuslenka į antrą planą, o pirmon eilėn išeina dirvožemio, klimato, vietos atmintis. Tai vynas, kuris jau nepasakoja apie konkrečias saulėtas ar lietingas dienas, bet apie visą Priorato esmę – apie skalūną, kuris laikė vandenį, apie vėją, kuris vėsino vynuoges, apie senus vynmedžius, kurių šaknys siekė gilumą.
Žmogaus rankos – paskutinis atminties sluoksnis
Vyno atmintis nebūtų pilna be žmogaus įtakos. Priorato vyndariai – tai ne tik technikai, bet ir pasakotojai, kurie sprendžia, kaip šią atmintį perteikti.
Vienas vyndarys gali nuspręsti naudoti tik senas ąžuolo statines, kurios jau nebeduoda daug medžio tonų, bet leidžia vynui lėtai kvėpuoti ir vystytis. Toks vynas „prisimins” daugiau dirvožemio ir vaisių. Kitas gali rinktis naujas prancūziškas ąžuolo statines, kurios duoda vanilės, prieskonių, kepimo tonų. Toks vynas turės papildomą atminties sluoksnį – medžio įtaką.
Derliaus metas taip pat kritiškai svarbus. Vynuogės, nurinktos anksčiau, bus rūgštingesnės, su šviesesniais aromatais. Vynuogės, nurinktos vėliau, bus brandesnės, saldesnės, su intensyvesniais tonais. Kai kurie vyndariai net renka vynuoges keliose etapuose, skirtingais nokimo momentais, o paskui juos sumaišo, sukurdami sudėtingesnį, daugiasluoksnį vyną.
Yra ir radikalesnių sprendimų. Kai kurie Priorato vyndariai naudoja biodynaminius metodus, atsisakydami cheminių trąšų ir pesticidų. Jie tiki, kad tik taip vynmedis gali tikrai „prisiminti” dirvožemį ir perteikti jo esmę. Kiti eksperimentuoja su natūralaus vyno gamyba, atsisakydami pridėtinių mielių ir minimizuodami sieros naudojimą. Tokie vynai būna dar jautresni, dar labiau atspindintys konkrečius metus ir vietą, bet kartu ir rizikingesni – jie gali būti nepastovesni, greitai keistis.
Kodėl Priorato vynas – tai kelionė laike
Kai atidarote Priorato vyno butelį, jūs atidarote laiko kapsulę. Kiekvienas gurkšnis – tai kelionė atgal į konkrečią vietą ir laiką. Jūs galite „pamatyti” 2017-ųjų rugpjūčio sausrą, kai vynmedžiai kentėjo ir jų šaknys siekė gilyn į licorella sluoksnius, ieškodamos drėgmės. Galite „pajusti” 2018-ųjų rugsėjo lietų, kuris atgaivino vynuoges prieš pat derlių ir davė jiems gaivumo. Galite „paliesti” šimtamečio vynmedžio šaknis, kurios per dešimtmečius išmoko tiksliai skaityti dirvožemio signalus.
Priorato vynai nėra masinės produkcijos gėrimai. Tai rankų darbo kūriniai, kuriuose kiekvienas elementas – nuo dirvožemio iki butelio – turi savo istoriją ir savo atmintį. Kai suprantate šią sudėtingą sąveiką tarp gamtos ir žmogaus, tarp praeities ir dabarties, kiekvienas gurkšnis tampa ne tik skonio patyrimu, bet ir intelektualiniu nuotykiu.
Todėl kitą kartą, kai laikysite rankoje Priorato vyno butelį, nepamirškite – tai ne tik vynas. Tai atmintis, užfiksuota skystyje. Atmintis apie saulę ir lietų, apie skalūną ir kvarcitą, apie senus vynmedžius ir atsidavusius vynininkus. Atmintis, kuri laukia, kol ją atidarysite ir leisite jai papasakoti savo istoriją. Ir kiekviena ta istorija bus unikali, nes nė vienas Priorato vynas niekada nepasakoja to paties – kaip ir gyvenime, kiekviena akimirka, kiekviena diena yra vienintelė ir nepakartojama.