Kai vynas keliauja į kosminę erdvę
Ispanų vyndariai niekada nebuvo žinomi kaip konservatyvūs tradicijų saugotojai – bent jau ne visi. Kai 2019 metais dvylika butelių Château Pétrus vyno pakilo į Tarptautinę kosminę stotį, daugelis galvojo, kad tai tik reklaminė akcija. Tačiau tikrasis tikslas buvo daug gilesnis – išsiaiškinti, kaip mikrogravitacija veikia vyno sendinimo procesus.
Nors šis konkretus eksperimentas nebuvo grynai ispaniškas, jis įkvėpė ir Ispanijos vynininkus. Katalonijos regiono vyninė pradėjo bendradarbiauti su Europos kosmoso agentūra, siekdama išsiųsti Priorat vyną į orbitą. Idėja paprasta – jei vynas kosmose sensta kitaip, galbūt galime atrasti naujų būdų, kaip pagerinti jo kokybę žemėje.
Grįžęs vynas buvo degustuojamas aklinai – profesionalūs someljė turėjo atpažinti skirtumus tarp „kosminės” ir žemiškosios versijos. Rezultatai? Kosmose buvęs vynas buvo švelnesnis, su labiau integruotomis taninėmis medžiagomis. Kai kurie degustatoriai tvirtino, kad jis buvo „brandesnis”, nors faktiškai praleido tą patį laiką kaip ir jo žemiškas dvynys.
Povandeninis vyno rūsys – ne fantastika, o realybė
Jei kosmosas atrodo per toli, ispanų vyndariai turi ir artimesnių eksperimentų. Baskų šalies pakrantėje, Plentzia įlankoje, nuo 2010 metų veikia povandeninis vyno rūsys. Crusoe Treasure projektas laiko vyno butelius 20 metrų gylyje, kur temperatūra išlieka stabili apie 11-14 laipsnių, o slėgis yra didesnis nei įprastuose rūsiuose.
Čia sendinami įvairūs vynai – nuo Albariño iki Tempranillo. Vandenyno dugne vynas patiria unikalias sąlygas: visišką tamsą, pastovią temperatūrą, didesnį slėgį ir nuolatinį vandens judėjimą. Šie veiksniai sukuria sendinimo aplinką, kurios neįmanoma atkurti tradiciniame rūsyje.
Povandeninis sendinimas turi ir praktinę pusę. Vynas butelyje sensta greičiau – tai, kas įprastame rūsyje užtruktų trejus metus, po vandeniu įvyksta per dvejus. Taninai tampa minkštesni, aromatas – sudėtingesnis. Vienintelis minusas – kaina. Povandeninis vynas kainuoja 2-3 kartus brangiau, nes jo gamyba reikalauja narų įrangos ir specialių leidimų.
Amforos ir betono kiaušiniai – senovė susitinka su futurizmu
Grįžimas prie senovinių metodų taip pat yra savotiškas eksperimentas. Kai Katalonijos vyninėse pradėjo atsirasti molinės amforos, daugelis skeptikų kėlė antakius. Tačiau Grenache ir Cariñena vynai, fermentuoti amforose, parodė visiškai kitokį charakterį nei tie, kurie brendo ąžuolo statinėse.
Amforos leidžia vynui „kvėpuoti” per porėtą molį, bet nesuteikia jokių papildomų skonių – skirtingai nei mediena. Rezultatas? Grynesnis vaisių skonis, mineralinis charakteris ir netikėtai geras senėjimo potencialas. Kai kurios Priorato vyninės dabar gamina limituotus amforose brendintus Garnacha vynus, kurie parduodami iš anksto dar prieš išpilstymą.
Dar keisčiau atrodo betoniniai kiaušiniai – didžiulės ovalo formos talpos, kuriose fermentuojamas vynas. Jų forma nėra atsitiktinė – ji skatina natūralią vyno cirkuliaciją be mechaninio maišymo. Ispanijoje tokius kiaušinius naudoja kelios avangardo vyninės Riojos ir Ribera del Duero regionuose. Verdejo ir Viura balti vynai iš betoninių kiaušinių turi unikalią tekstūrą – kremišką, bet kartu gyvą ir energingą.
Muzika vynuogynuose – ar augalai tikrai klauso?
Viena Katalonijos vyninė pradėjo groti klasikinę muziką savo vynuogynuose. Ne žmonėms – vynuogėms. Idėja kilo iš tyrimų, rodančių, kad garso vibracijos gali veikti augalų augimą. Ar tai veikia? Moksliniai įrodymai nevienareikšmiški, bet vyndariai prisiekia, kad jų Monastrell vynuogės duoda sultingesnį derlių.
Dar toliau nuėjo viena Penedès regiono vyninė, kuri ne tik groja muziką vynuogynuose, bet ir fermentacijos metu. Jie teigia, kad žemos dažnio vibracijos padeda mielėms efektyviau dirbti ir sukuria sudėtingesnį aromato profilį. Skeptikai šypsosi, bet akli degustacijos testai parodė, kad žmonės iš tiesų gali atskirti „muzikinį” vyną nuo įprasto.
Praktinis patarimas tiems, kas nori išbandyti tokį vyną: ieškokite etiketėse užrašų „fermentado con música” arba „viñedo musical”. Tokie vynai dažniausiai yra eksperimentinės serijos, todėl gaminami ribotais kiekiais.
Biodinaminė vyndarystė – kai vynas gaminamas pagal mėnulio fazes
Biodinaminė vyndarystė Ispanijoje vis dar laikoma keista, nors kai kuriose šalyse ji jau tapusi norma. Šis metodas remiasi ne tik ekologiškais principais, bet ir astronominiais ciklais. Vynuogės kerpamos, vynas pilstomas į butelius ir net degustuojamas pagal mėnulio kalendorių.
Katalonijoje veikia kelios biodinaminės vyninės, gaminančios Xarel·lo ir Macabeo vynus. Jų požiūris į vyndarystę primena alchemiją – naudojamos specialios preparatai iš augalų, gyvūnų ragų ir net kremenio. Skamba keistai? Tikrai. Bet rezultatai kartais būna stulbinantys.
Vienas iš įdomiausių aspektų – „vaisių”, „šaknų”, „gėlių” ir „lapų” dienos. Biodinaminiai vyndariai tiki, kad vynas skirtingai atsiskleidžia priklausomai nuo to, kurią dieną jį atidarote. Vaisių dienomis vynas turėtų būti sultingesnis, gėlių dienomis – aromatingesnis. Ar tai tiesa? Išbandykite patys – biodinaminiai kalendoriai prieinami internete.
Oranžiniai vynai – kai baltas vynas tampa raudonas
Oranžiniai vynai nėra naujiena pasaulyje, bet Ispanijoje jie vis dar laikomi eksperimentu. Tai baltieji vynai, pagaminti raudonojo vyno metodu – su ilgu kontaktu su uogų odelėmis. Rezultatas? Vynas, kuris atrodo kaip oranžinis, skonis primena baltąjį, bet tekstūra – raudonąjį.
Katalonijos ir Valensijos vyninės eksperimentuoja su Parellada ir Merseguera vynuogėmis, gaminant oranžinius vynus. Jie turi stiprią taninę struktūrą, tamsių vaisių aromatus ir kartais net šiek tiek aitrumo. Tai vynai ne visiems – jie reikalauja atviro proto ir noro išbandyti kažką visiškai kitokio.
Kaip gerti oranžinį vyną? Patarimai paprasti: atidarius butelį, leiskite jam „pakvėpuoti” bent 30 minučių. Šie vynai dažnai būna uždaresni nei įprasti baltieji ir jiems reikia laiko atsiskleisti. Temperatūra – apie 12-14 laipsnių, šiek tiek šiltesnė nei įprastam baltajam vynui. Derinkite su riebesniu maistu – sūriais, riešutais, net su mėsa.
Vynas iš užmirštų vynuogių rūšių
Kai kurie ispanų vyndariai tapo archeologais – jie ieško senų, beveik išnykusių vynuogių rūšių ir bando iš jų gaminti vyną. Tai ne tik kultūrinis projektas, bet ir tikras eksperimentas, nes niekas nežino, koks bus rezultatas.
Priorato regione buvo atrasta kelios beveik išnykusios vynuogių rūšys, tokios kaip Sumoll ir Morenillo. Šios vynuogės nebuvo auginamos dešimtmečius, nes jos duoda mažesnį derlių ir yra jautresnės ligoms. Tačiau jų vynai turi unikalų charakterį, kurio nerasite jokioje kitoje rūšyje.
Viena vyninė Galicijoje atgaivino Brancellao rūšį, kuri buvo laikoma per daug „laukiniu” ir netinkamu komerciniams vynams. Tačiau šiuolaikiniai vyndarystės metodai leido išgauti iš jos elegantiškus, aromatiškai sudėtingus vynus su unikalia rūgštingumu ir mineraline gaida.
Jei norite paragauti tokių vynų, ieškokite etiketėse žodžių „variedades recuperadas” arba „uvas autóctonas olvidadas”. Dažniausiai tai bus nedidelių vyninių produkcija, bet būtent čia slypi tikrosios vyno atradimo galimybės.
Kai tradicija susitinka su beprotybe
Visi šie eksperimentai gali atrodyti kaip beprasmiškas ekstravagancija, bet jie atskleidžia kažką svarbaus apie šiuolaikinę ispanų vyndarystę. Tai nebėra tik tradicijų saugojimas – tai gyvas, kvėpuojantis procesas, kuris drąsiai žvelgia į ateitį.
Ar povandeninis vynas yra geresnis už įprastą? Ne visada. Ar kosmose buvęs vynas verta savo kainos? Greičiausiai ne. Bet šie eksperimentai duoda kažką vertingesnio – jie verčia mus permąstyti, kas iš tikrųjų yra vynas ir kaip jis gali būti gaminamas.
Praktiškai kalbant, jei norite išbandyti tokius eksperimentinius vynus, pradėkite nuo oranžinių vynų ar amforose brandintų – jie yra prieinamiausi ir lengviausiai randami. Povandeniniai ir kosminiai vynai dažniausiai yra kolekciniai ir labai brangūs. Biodinaminiai vynai – puikus kompromisas tarp prieinamumo ir unikalumo.
Ispanijos vyno scena šiandien yra viena įdomiausių pasaulyje būtent dėl šių eksperimentų. Tradicinės Rioja ir Ribera del Duero vyninės vis dar gamina puikius klasikinius vynus, bet būtent šie beprotiški eksperimentai daro ispanišką vyną tokį jaudinantį. Ir kas žino – galbūt už dešimties metų povandeninis sendinimas taps norma, o mes visi gersime vyną, kuris praleido metus Atlanto dugne.