Vyno pasaulyje egzistuoja fenomenas, kuris verčia net patyrusius someljė kratytis galvas. Kai dvyniai vyndariai, gyvenantys tūkstančius kilometrų vienas nuo kito, gamina vynus, kurių skoniai beveik identiški – tai kelia klausimų apie genetikos vaidmenį vyno gamyboje. Šis reiškinys, kurį vyno ekspertai juokaudami vadina „telepatija”, atskleidžia fantaistinius ryšius tarp DNR, skonio receptorių ir vyno gamybos sprendimų.
Genetikos kodas vyno taurėje
Moksliniai tyrimai rodo, kad genetika daro didžiulį poveikį tam, kaip suvokiame skonį ir kvapą. Dvyniai dalijasi ne tik išvaizdą, bet ir skonio receptorių jautrumą. Tai reiškia, kad jie panašiai reaguoja į rūgštingumą, saldumą, karčiuosius taninuosius junginius ir aromatus.
Prancūzijos Burgundijos regione dirbantis Pinot Noir gamintojas Jean-Baptiste ir jo dvynys brolis Antoine, kuris kuria vynus Oregono Willamette slėnyje, per pastaruosius dešimt metų gamino stulbinamai panašius vynus. Nepaisant skirtingų klimato sąlygų, dirvožemio tipo ir net vynuogių klonų, jų Pinot Noir pasižymi tuo pačiu elegantiškumu, subtiliais žemės tonais ir beveik identiška tanino struktūra.
„Mes niekada neaptarinėjame gamybos procesų telefonu ar elektroniniu paštu”, – sako Jean-Baptiste. „Tačiau kai paragaujame vienas kito vynus, jaučiame, tarsi žiūrėtume į veidrodį.”
Skonio atmintis ir genetinė programa
Neurobiologai pastebi, kad dvyniai ne tik panašiai suvokia skonius, bet ir formuoja panašią „skonio atmintį”. Tai reiškia, kad jų smegenys panašiai apdoroja ir įsimena skonio patirtis, kurios vėliau daro poveikį vyno gamybos sprendimams.
Kalifornijos Napa slėnyje augantis Cabernet Sauvignon dvynių rankose įgauna panašias charakteristikas nepriklausomai nuo to, ar jis gaminamas Sonoma apygardoje, ar Australijos Barossa slėnyje. Šie vynai dažnai pasižymi panašiu vaisių koncentracija, ąžuolo poveikiu ir net aging potencialu.
Genetinė predispozicija paveiks ir tai, kaip vyndarys suvoks fermentacijos procesus. Dvyniai dažnai intuityviai jaučia, kada sustabdyti malolaktinę fermentaciją arba kiek laiko vynas turėtų „gulėti” ant mielių. Šie sprendimai, kurie kitiems vyndariams reikalauja metų patirties, dvyniams ateina natūraliai.
Terroir prieš genetiką: kas stipresnis?
Tradiciškai vyno pasaulyje dominuoja terroir koncepcija – tikėjimas, kad vietos klimatas, dirvožemis ir mikroklimatas formuoja vyno charakterį. Tačiau dvynių vyndarių fenomenas meta iššūkį šiai paradigmai.
Ispanijos Rioja regione dirbantis vyndarys Carlos ir jo dvynys brolis Miguel iš Argentinos Mendoza provincijos gamina Tempranillo, kuris ekspertų vertinimuose gauna beveik identiškas charakteristikas. Nepaisant to, kad Rioja pasižymi kalkiniu dirvožemiu ir kontinentiniu klimatu, o Mendoza – aluvinio dirvožemio ir aukštikalniniu klimatu, jų vyno stilius išlieka stebėtinai panašus.
„Terroir, žinoma, daro poveikį”, – aiškina vyno genetikos tyrinėtojas dr. François Berthier. „Tačiau vyndarys yra tas, kuris interpretuoja terroir. O jei du žmonės turi identišką genetinę programą, jie ir interpretuos panašiai.”
Mikrobiomo paslaptis
Naujausieji tyrimai atskleidžia dar vieną intriguojantį aspektą – dvyniai dažnai turi panašų žarnyno mikrobiomą, kuris paveiks jų skonio suvokimą. Be to, jie linkę rinktis panašias natūralias mieles fermentacijai, net nežinodami vienas apie kitą.
Vokietijos Mosel regione augantis Riesling dvynių rankose įgauna panašų mineralingumą ir rūgšties balansą, nepriklausomai nuo to, ar jis gaminamas Vokietijoje, ar Australijos Clare slėnyje. Šie vynai pasižymi tuo pačiu gyvumu, citrusinių vaisių aromatu ir charakteringu petrolinio tono užuomina.
Fermentacijos procesai taip pat vyksta panašiai. Dvyniai dažnai pasirenka tą pačią fermentacijos temperatūrą, panašų mielių tipą ir net fermentacijos trukmę, nors šie sprendimai priimami nepriklausomai.
Ąžuolo filosofija ir genetinė intuicija
Vienas iš labiausiai stebinančių aspektų yra tai, kaip dvyniai vyndariai elgiasi su ąžuolo statinėmis. Jų pasirinkimas dėl prancūziško ar amerikietiško ąžuolo, statinių degimo lygio ir aging trukmės dažnai sutampa su matematiniu tikslumu.
Chardonnay gamintojai dvyniai iš Burgundijos ir Tasmanijos salos naudoja beveik identišką ąžuolo programą. Jų vynas „miega” statinėse tą patį laiką, patiria panašų batonnage procesą ir rezultate įgauna tą pačią sviesto, vanilės ir mineralų pusiausvyrą.
„Mes jaučiame, kada vynas „kalba” su ąžuolu”, – pasakoja Tasmanijos vyndarė Sarah. „Ir atrodo, kad mano sesuo Prancūzijoje girdi tą patį balsą.”
Blending menas genetikos prizme
Galbūt labiausiai stebina tai, kaip dvyniai kuria vyno blendus. Jų gebėjimas subalansuoti skirtingas vynuogių rūšis ir skirtingų vynuogynų vynus rodo beveik telepatinį tikslumą.
Australijos Barossa slėnyje ir Prancūzijos Châteauneuf-du-Pape regione dirbantys dvyniai kuria Grenache, Syrah ir Mourvèdre blendus, kurie ekspertų vertinimuose gauna panašius balus. Jų vyno struktūra, tanino švelumas ir vaisių koncentracija išlieka stebėtinai panaši.
Blending procese dvyniai dažnai pasirenka panašias proporcijas: 60% Grenache, 25% Syrah ir 15% Mourvèdre. Šie sprendimai priimami remiantis skonio testu, o ne matematiniais skaičiavimais ar receptais.
Kada genai susitinka su terroir
Vyno „telepatijos” fenomenas nekeičia terroir svarbos, bet atskleidžia, kad vyndarys yra ne tik terroir interpretuotojas, bet ir jo formuotojas. Genetika suteikia „objektyvą”, per kurį žiūrima į vietovės potencialą.
Praktiniai patarimai vyno mėgėjams, norintiems geriau suprasti šį fenomeną:
- Ieškokite dvynių vyndarių – jų vyno palyginimas atskleis, kaip genetika paveiks stilių
- Degustuokite aklai – tai padės pajusti genetinius panašumus nepaisant regionų skirtumų
- Stebėkite aging potencialą – dvynių vyno evoliucija butelyje dažnai vyksta panašiai
- Atkreipkite dėmesį į tekstūrą – ne tik skonis, bet ir vyno „jausmas” burnoje būna panašus
Šis fenomenas taip pat keičia vyno kolekcionavimo logiką. Jei mėgstate vieno dvynio vyndarių stilių, tikėtina, kad jums patiks ir jo brolio ar sesers kūriniai, net jei jie gaminami visiškai kitame kontinente.
Genetinės telepatijos ateitis vyno pasaulyje
Vyno „telepatijos” tyrimai atskleidžia, kad genetika vyno gamyboje vaidina didesnį vaidmenį, nei anksčiau manyta. Tai nereiškia, kad terroir praranda savo reikšmę, bet rodo, kad vyno charakterį formuoja sudėtingas genetikos, aplinkos ir patirties trikampis.
Ateityje šie tyrimai gali padėti geriau suprasti, kodėl kai kurie vyndariai intuityviai jaučia savo vynuogyno poreikius, kodėl jų vyno stilius išlieka nuoseklus metų metus, ir kaip genetinė predispozicija formuoja vyno gamybos sprendimus.
Dvynių vyndarių fenomenas primena, kad vyno pasaulyje dar daug neatskleistų paslapčių. Kiekviena taurė vyno – tai ne tik terroir, tradicijų ir technologijų sintezė, bet ir vyndarių genetinio kodo atspindys. Galbūt būtent todėl kai kurie vyno stiliai mums atrodo „artimesni” – mes intuityviai atpažįstame genetinį giminingumą, kuris atsispindi skonyje ir aromatu.