Kai vynuogynas tampa ekosistema
Vaikštant tarp Priorato vynuogynų, tarp tų stačių šlaitų ir senovinių vynmedžių, galima pastebėti kažką netikėto – čia gyvena ne tik vynuogės. Šis unikalus Katalonijos regionas, garsėjantis savo intensyviais, mineraliniais vynais, pastaraisiais metais vis labiau atkreipia dėmesį į tai, kas vyksta ne tik ant vynuogių kekių, bet ir aplink juos. Ir pasirodo, kad kai kurie „lankytojai” – nuo avių iki bitučių – gali būti ne mažiau svarbūs vyno kokybei nei pati dirva ar klimatas.
Tradicinėje vynuogių auginimo praktikoje gyvūnai dažnai buvo laikomi trukdžiu. Bet modernus požiūris, ypač ekologinėje ir biodinaminėje žemdirbystėje, rodo visai kitokią perspektyvą. Gyvūnai vynuogyne – tai ne atsitiktinumas, o apgalvotas sprendimas, kuris gali kardinaliai pakeisti ne tik vynuogyno ekologiją, bet ir vyno charakteristiką. DOQ Priorat, kaip vienas iš prestižiškiausių Ispanijos vyno regionų, šioje srityje tampa tikru pionieriumi.
Avys tarp vynmedžių – seniausias triukas knygoje
Avių ganykla vynuogynuose nėra naujiena – tai praktika, kuri buvo beveik pamiršta intensyvios žemdirbystės eroje, bet dabar grįžta su trenksmu. Priorato vynuogynuose avys atlieka kelis esminius vaidmenis, ir ne, jos neėda vynuogių (jei tik jūs neužauginate jas per žemai).
Pirmiausia, avys yra natūralūs žolės pjovėjai. Tarp vynmedžių eilių auga įvairiausia žolė, kurios kontrolė tradiciškai reikalauja arba cheminių herbicidų, arba mechaninio pjovimo. Avys šį darbą atlieka nemokamai, dar ir tręšia dirvą tuo pačiu metu. Jų mėšlas – tai organinė trąša, kuri lėtai skaidosi ir praturtina dirvą mikroorganizmais. Tai ypač svarbu Priorato regione, kur vyrauja licorella – tas unikalus skalūnų ir slancų mišinys, kuris suteikia vynams tą garsiąją mineralinę išraišką.
Bet yra ir subtilesnė pusė. Avys, ėsdamos žolę, sumažina konkurenciją dėl vandens ir maistinių medžiagų. Priorato klimatas – karštas ir sausas, todėl kiekvienas lašas drėgmės yra svarbus. Kai žolė kontroliuojama natūraliai, vynmedžiai gauna daugiau išteklių, o tai reiškia geresnę vynuogių koncentraciją. O tai, savo ruožtu, atsispindi vyne – intensyvesni skoniai, geresnė struktūra, turtingesni taninai.
Bitės ir kiti apdulkintojai – nematomi vyno kokybės kūrėjai
Galbūt skamba keistai, bet bitės vynuogyne? Vynuogės juk yra savidulkės, joms nereikia vabzdžių pagalbos. Tačiau čia slypi subtilumas – bitės vynuogyne gyvena ne dėl pačių vynuogių, o dėl biologinės įvairovės, kuri atsiranda tarp vynmedžių eilių.
Kai vynuogynas tampa ne monokultrūra, o gyva ekosistema su įvairiomis žolėmis, gėlėmis ir augalais, jis pritraukia bites ir kitus apdulkintojus. Šie vabzdžiai savo ruožtu palaiko visą vietinę floristinę įvairovę, kuri veikia kaip natūralus buferis prieš ligas ir kenkėjus. Kai vynuogynas yra biologiškai įvairus, jame susikuria natūralus pusiausvyra – plėšrūnai kontroliuoja kenkėjus, o augalų įvairovė mažina ligų plitimo riziką.
Kai kurie Priorato gamintojai net specialiai augina medingąsias žoles ir gėles tarp vynmedžių eilių būtent tam, kad pritrauktų bites. Rezultatas? Mažiau pesticidų, sveikesni vynuogynai ir, galiausiai, švaresnis, autentiškesnis vynas. Garnacha, Cariñena, Syrah – visos šios vynuogių rūšys, kurios dominuoja Priorato vynuogynuose, gauna naudos iš tokios ekologinės pusiausvyros.
Vištos ir antys – netikėti sąjungininkai kovoje su kenkėjais
Kai kurie drąsesni Priorato vynuogių augintojai eksperimentuoja su paukščiais. Vištos ir antys vynuogyne – tai gali skambėti kaip juokas, bet praktika rodo įspūdingus rezultatus. Šie paukščiai yra puikūs vabzdžių medžiotojai, o jų mėgstamiausia pramoga – ieškoti maisto tarp vynmedžių.
Vištos ypač mėgsta įvairius vabalus, vikšrus ir kitus vabzdžius, kurie gali pakenkti vynuogėms ar vynmedžiams. Jos natūraliai kontroliuoja kenkėjų populiacijas, nereikalaujant jokių cheminių preparatų. Be to, kaip ir avys, jos tręšia dirvą, tik dar intensyviau – vištos mėšlas yra vienas turtingiausių azoto šaltinių.
Antys turi kitą pranašumą – jos mėgsta sraiges ir kitus moliuskus, kurie gali būti tikra problema drėgnesniais metais. Nors Prioratas nėra ypač drėgnas regionas, bet pavasario ir rudens lietūs gali sukurti idealias sąlygas šiems kenkėjams. Antys šią problemą sprendžia natūraliai ir efektyviai.
Žinoma, čia reikia balanso. Per daug paukščių gali pažeisti dirvą ar net jaunus vynmedžius. Bet kai praktika taikoma protingai, rezultatai gali būti stulbinantys. Vynai tampa švaresni, autentiškesni, labiau atspindi savo terroir – tą unikalų vietos charakterį, kuris yra Priorato vynų širdis.
Arkliai vynuogyne – grįžimas prie tradicijos
Traktoriai ir kita sunkioji technika ilgą laiką buvo standartinis įrankis vynuogynuose. Bet Priorato stačiuose šlaituose, kur licorella dirva yra trapi ir lengvai erozuojanti, sunkioji technika gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Čia į pagalbą ateina arkliai.
Kai kurie Priorato gamintojai grįžo prie tradicinio dirvos apdorojimo arkliais. Tai ne tik romantiškas gestas – tai praktiškas sprendimas. Arkliai yra daug lengvesni už traktorius, todėl mažiau suspaudžia dirvą. Dirvos suspaudimas – tai rimta problema, nes ji blogina vandens ir oro cirkuliaciją, o tai tiesiogiai veikia vynmedžių šaknų sistemą.
Be to, arkliai leidžia tiksliau dirbti tarp vynmedžių eilių, ypač senuose vynuogynuose, kur vynmedžiai pasodinti netaisyklingai ar labai tankiai. Jų mėšlas, kaip ir kitų gyvūnų, praturtina dirvą organine medžiaga. Ir dar vienas aspektas – arkliai nevadina CO2 emisijų, kas svarbu gamintojams, siekiantiems sumažinti savo ekologinį pėdsaką.
Kai vynuogynas apdorojamas arkliais, visa ekosistema lieka ramesne, mažiau sutrikdyta. Tai gali skambėti kaip smulkmena, bet vynuogės – jautrus augalas, reaguojantis į aplinkos pokyčius. Ramesnis, natūralesnis vynuogynas dažnai duoda subalansuotesnes vynuoges, o tai reiškia geresnį vyną.
Biodinaminė praktika ir gyvūnų vaidmuo
Kalbant apie gyvūnus vynuogynuose, neįmanoma nepaminėti biodinaminės žemdirbystės. Nors ne visi Priorato gamintojai praktikuoja visišką biodinaminę sistemą, daugelis perima jos elementus, ypač susijusius su gyvūnais.
Biodinaminėje sistemoje gyvūnai nėra tik įrankiai ar pagalbininkai – jie yra integrali ekosistemos dalis. Jų mėšlas naudojamas specialiems preparatams, kurie, pasak biodinaminės filosofijos, padeda subalansuoti dirvos energijas ir pagerinti augalų sveikatą. Nors tai gali skambėti ezoteriniai, praktika rodo, kad vynuogynai, tvarkomi pagal biodinaminius principus, dažnai yra sveikesni ir produktyvesni.
Priorato kontekste tai ypač įdomu, nes regionas jau turi stiprią ekologinių gamintojų tradiciją. Garnacha ir Cariñena – pagrindinės regiono vynuogių rūšys – puikiai reaguoja į tokią praktiką. Vynai tampa ekspresyvesni, geriau atspindi savo kilmės vietą, turi ryškesnę mineralinę išraišką.
Kai kurie gamintojai pasakoja, kad po perėjimo prie biodinaminės ar gyvūnais paremtos praktikos, jų vynuogynai tapo atsparesni ligoms, reikalauja mažiau intervencijų, o vynuogės įgyja geresnę koncentraciją ir skonių balansą. Tai ypač svarbu Priorato vynams, kurie garsėja savo intensyvumu ir kompleksiškumu.
Praktiniai iššūkiai ir sprendimai
Žinoma, gyvūnų integravimas į vynuogyną nėra paprastas dalykas. Reikia investuoti į infrastruktūrą – tvoras, pastatus, vandens šaltinius. Reikia mokėti valdyti gyvūnus, suprasti jų poreikius ir elgesį. Tai reikalauja laiko, žinių ir kantrybės.
Vienas iš didžiausių iššūkių – surasti tinkamą balansą. Per daug gyvūnų gali pažeisti vynuogyną, per mažai – neduos norimo efekto. Reikia atsižvelgti į metų laiką – pavyzdžiui, avys vynuogyne puikiai tinka žiemą ir ankstyvą pavasarį, bet vėliau, kai vynmedžiai pradeda augti, jos gali pakenkti jauniems ūgliams.
Dar viena problema – plėšrūnai. Priorato regionas yra laukinis, čia gyvena lapės, šernai ir kiti gyvūnai, kurie gali kelti grėsmę avims ar paukščiams. Todėl reikia apsaugos priemonių – sargų šunų, tinkamų tvorų, o kartais ir ganytojų.
Bet daugelis gamintojų sako, kad rezultatai verta pastangų. Jie mato sveikesnius vynuogynus, mažiau ligų, geresnes vynuoges ir, galiausiai, aukštesnės kokybės vyną. O tai, Priorato kontekste, kur vynas gali kainuoti nuo 20 iki 200 eurų už butelį, yra labai svarbu.
Kai vynuogynas kvėpuoja gyvybe
Grįžtant prie esmės – gyvūnai vynuogyne nėra tik madinga tendencija ar marketingo triukas. Tai fundamentalus požiūrio pokytis, kaip mes suprantame vynuogių auginimą ir vyno gamybą. Vietoj to, kad žiūrėtume į vynuogyną kaip į gamyklą, kur reikia maksimaliai efektyviai pagaminti produktą, mes pradedame jį matyti kaip gyvą ekosistemą, kurioje kiekvienas elementas turi savo vietą ir vaidmenį.
Priorato regionas, su savo unikaliu terroir, stačiais šlaitais ir senoviniais vynuogynais, yra ideali vieta tokiems eksperimentams. Čia gamintojai nebijo rizikuoti, ieškoti naujų būdų, kaip pagerinti savo vynus. Ir gyvūnai tampa svarbiu šio proceso dalimi.
Kai ragauji Priorato vyną – ar tai būtų jaunas, vaisiškas Garnacha, ar brandus, kompleksiškas blendas su Cariñena ir Syrah – galvoji apie dirvą, klimatą, gamintojo meistriškumą. Bet galbūt reikėtų pagalvoti ir apie tas avis, kurios ganėsi tarp vynmedžių žiemą, apie bites, kurios apdulkino gėles tarp eilių, apie vištas, kurios medžiojo kenkėjus. Visi jie, savo mažu būdu, prisidėjo prie to, kas yra tavo taurėje.
Tai ir yra tikrasis terroir – ne tik dirva ir klimatas, bet visa gyva ekosistema, kuri kuria vietą, o vieta kuria vyną. Prioratas tai supranta geriau nei daugelis kitų regionų, ir būtent todėl jo vynai yra tokie ypatingi, tokie autentiški, tokie gyvi.