Kai vynas gimsta tarp uolų ir maldų
Priorat – tai ne tiesiog vyno regionas Katalonijoje. Tai vieta, kur kiekvienas vynuogynas auga tarsi iš pačios uolos širdies, o vyndarystės tradicijos siekia tuos laikus, kai vienuoliai čia ne tik meldėsi, bet ir kūrė vieną sudėtingiausių vyno kultūrų Europoje. Kai šiandien vaikštai šiais kalnais, vis dar gali užtikti senus keliukus, kuriais kadaise žingsniavo kartūzų vienuoliai, nešini savo žiniomis apie vynuogių auginimą ir vyno gamybą.
DOQ Priorat statusas – tai aukščiausias kokybės ženklas Ispanijos vyno hierarchijoje, lygiavertis tik Riojai. Bet skirtingai nei Rioja, Priorat išliko kažkoks paslaptingas, beveik mistiškas. Galbūt todėl, kad čia vynuogynai įsikūrę tokiose vietose, kur normalus žmogus net nepagalvotų sodinti augalų – ant stačių šlaitų, tarp skalūnų, kur vasarą temperatūra pakyla iki 40 laipsnių, o žiemą šaltas vėjas kapoja tarsi peilis.
Kartūzų palikimas: daugiau nei vynas
XII amžiuje kartūzų vienuoliai įkūrė čia Scala Dei prioratą – „Dievo kopėčias”. Legenda sako, kad vienas piemuo šioje vietoje regėjo viziją: angelus, kopiantis į dangų auksinėmis kopėčiomis. Vienuoliai nusprendė, kad tai ženklas, ir įkūrė čia savo bendruomenę. Bet jie čia ne tik meldėsi – jie pradėjo sistemingai auginti vynuogynus ir gaminti vyną, kuris greitai tapo garsus visoje regione.
Vienuoliai suprato tai, ką šiuolaikiniai vyndariai tik dabar iš naujo atranda: kad šie skalūnų dirvožemiai, vadinami „llicorella”, suteikia vynui unikalų mineralinį charakterį. Jie žinojo, kuriuose šlaituose kokias vynuogių veisles sodinti, kaip valdyti vandens trūkumą, kaip išnaudoti kiekvieno vingio mikroklimato ypatumus. Ir svarbiausia – jie sukūrė kelius, kuriais galėjo pasiekti net pačius atokiausius vynuogynus.
Šie keliai nebuvo atsitiktiniai. Kiekvienas posūkis, kiekvienas takas buvo kruopščiai suplanuotas, kad vienuoliai galėtų efektyviai prižiūrėti savo vynuogynus, nešti derlių atgal į prioratą, ir kartu išlaikyti tą kontempliatyvų ramumą, kuris buvo jų gyvenimo esmė.
Garnacha ir Cariñena: senosios karalienės
Kai kalbame apie Priorat vynus, negalime nepaminėti dviejų pagrindinių veislių, kurios čia auga šimtmečius. Garnacha (arba Grenache) ir Cariñena (Carignan) – tai ne tiesiog vynuogės, tai regiono siela.
Garnacha Priorat’e yra visai kitokia nei kitur. Čia ji auga senuose, kartais net 100 metų senumo vynuogynuose, kurių šaknys įsiskverbusios giliai į skalūnus. Šie seniai vynmedžiai duoda labai mažai vaisių – kartais vos kelis kilogramus nuo vieno augalo – bet kokybė būna fenomenali. Vynas iš tokių vynuogių būna koncentruotas, pilnas brandžių raudonųjų vaisių aromatų, su prieskonių natomis ir tuo unikaliu mineraliniu charakteriu, kurį suteikia llicorella.
Cariñena čia taip pat randa savo tikrąją išraišką. Kitur ši veislė dažnai laikoma antrarūše, bet Priorat’e, ypač iš senų vynuogynų, ji duoda vynus su nuostabia struktūra, rūgštingumu ir senėjimo potencialu. Kai šios dvi veislės derinamos – o tai klasikinis Priorat stilius – rezultatas būna vynas, kuris vienu metu yra ir galingas, ir elegantiškus, ir nepaprastai kompleksiškas.
Slapti takai tarp terasų
Jei kada nors turėsite galimybę aplankyti Priorat, būtinai paprašykite vietinio vynininko parodyti jums senus kelius tarp vynuogynų. Tai patirtis, kuri iš esmės pakeičia supratimą apie vyno gamybą.
Šie keliai – dažnai vos kelių pėdų pločio takeliai, išmūryti iš akmenų, vingiuojantys tarp terasų – vis dar naudojami. Kai kurie vynininkai net šiandien naudoja mulus ar nedidelius traktorius, kad pasiektų atokiausius vynuogynus, nes šiuolaikinė technika tiesiog netelpa į šiuos siaurus takus. Tai verčia juos dirbti beveik taip pat, kaip dirbo vienuoliai prieš 800 metų.
Vaikščiodamas šiais takais, pradedi suprasti Priorat vyno kainą. Kiekvienas veiksmas čia reikalauja daugiau pastangų: genėjimas, derliaus nuėmimas, net paprasta vynuogyno priežiūra. Viskas daroma rankomis, ant stačių šlaitų, karštame saulėje. Bet būtent šis sunkus darbas ir šios ekstremalios sąlygos sukuria tuos nepaprastus vynus, kuriais Priorat garsėja.
Modernūs pionieriai senose vietose
1980-ųjų pabaigoje Priorat išgyveno tikrą renesansą. Keli vizionieriai vyndariai – Rene Barbier, Alvaro Palacios, Daphne Glorian ir kiti – atrado šį beveik pamirštą regioną ir suprato jo potencialą. Jie pradėjo investuoti į senus vynuogynus, atkurti apleistas terasas, ir taikyti šiuolaikines vyndarystės technikas, kartu gerbdami tradicijas.
Alvaro Palacios sukūrė legendinį „L’Ermita” – vyną iš vieno vynuogyno, kuris šiandien laikomas vienu geriausių pasaulyje. Šis vynuogynas yra tokiame stačiame šlaite, kad derliaus nuėmimo metu žmonės turi būti pririšti lynais, kad nenukristų. Bet rezultatas – vynas, kuris parduodamas už šimtus eurų butelis ir kurį vyno kritikai vertina 100 balų.
Šie modernūs pionieriai naudojasi tais pačiais keliais, kuriuos kadaise klojo vienuoliai. Jie dirba su tomis pačiomis veislėmis, tame pačiame dirvožemyje. Bet jie taip pat eksperimentuoja – sodina tarptautines veisles kaip Cabernet Sauvignon ar Syrah, naudoja naujus fermentacijos metodus, bando skirtingus ąžuolo statinių tipus.
Kaip paragauti Priorat dvasios
Jei norite susipažinti su Priorat vynais, štai keletas praktinių patarimų. Pirma, nepersigąskite kainų – nors regione yra tikrų „kultinių” vynų, kurie kainuoja šimtus eurų, yra ir puikių vynų už 20-30 eurų. Ieškokite vynų su DOQ Priorat ženklu ant etiketės – tai garantuoja, kad vynas atitinka griežtus kokybės standartus.
Jaunesni Priorat vynai (2-5 metų) paprastai būna labai intensyvūs, su ryškiais vaisių aromatais ir stipria tanino struktūra. Jiems gali prireikti kelių valandų aeracijos prieš gėrimą. Patarkite juos su sotesniais patiekalais – kepta mėsa, troškintais patiekalais, brandintais sūriais. Šie vynai turi pakankamai kūno ir struktūros, kad atlaikytų stiprius skonius.
Vyresni vynai (10+ metų) tampa subtilesniais, išryškėja žemiški, trufeliniai tonai, prieskoniai. Tokius vynus geriau gerti su paprastesniais patiekalais arba net atskirai, kad galėtumėte visiškai įvertinti jų kompleksiškumą. Ir atminkite – Priorat vynai turi aukštą alkoholio kiekį, dažnai 14-15%, todėl gerkite atsakingai.
Terroir filosofija tarp uolų
Vienas dalykas, kuris išskiria Priorat nuo daugelio kitų vyno regionų, yra beveik fanatiškas dėmesys terroir – tai yra, unikaliai vietos, dirvožemio, klimato ir tradicijų kombinacijai. Kiekvienas vynuogynas čia turi savo charakterį, priklausomai nuo to, kokiame aukštyje jis yra, į kurią pusę nukreiptas šlaitas, kokio tipo skalūnai vyrauja dirvožemyje.
Kai kurie vyndariai čia gamina net po kelis skirtingus vynus iš skirtingų vynuogynų, kad parodytų šiuos skirtumus. Pavyzdžiui, vynuogynas pietiniame šlaite duos brandesnį, sodresni vyną, o šiauriniame – elegantiškesnį, su didesniu rūgštingumu. Vynuogynas žemesniame aukštyje bus šiltesnis, o aukščiau – vėsesnis.
Ši terroir filosofija tiesiogiai siejasi su tais senais vienuolių keliais. Vienuoliai jau tada suprato, kad skirtingos vietos duoda skirtingus vynus, ir jie kruopščiai dokumentavo šiuos skirtumus. Šiandien modernūs vyndariai tęsia šią tradiciją, tik su šiuolaikiniais įrankiais ir žiniomis.
Kelionė, kuri keičia supratimą apie vyną
Grįžtant prie tų slaptų takų ir kelių – jie yra daugiau nei tiesiog praktinis būdas pasiekti vynuogynus. Jie yra metafora tam, kaip Priorat vynas kuriamas: sunkiu darbu, kantrybe, gilia pagarba vietai ir tradicijai. Kai išgeriate taurę gero Priorat vyno, jūs iš tikrųjų ragaujate šimtmečių istoriją, vienuolių išmintį, šiuolaikinių vyndarių aistrą.
Šiandien Priorat vėl gyvuoja. Jaunieji vyndariai grįžta į regioną, atkuria senus vynuogynus, atgaivina beveik išnykusias vynuogių veisles. Jie vaikšto tais pačiais keliais, kuriuos kadaise vaikščiojo kartūzų vienuoliai, bet su naujomis idėjomis ir vizija. Ir kiekvienas jų butelis – tai kvietimas mums visiems prisijungti prie šios kelionės, paragauti kažko tikrai unikalaus, kažko, kas negali būti sukurta niekur kitur pasaulyje.
Tad jei kada nors turėsite galimybę – ar tai būtų fizinė kelionė į Priorat, ar tiesiog butelio atidarymas namuose – leiskite sau sustoti ir pagalvoti apie tuos kelius, tuos vienuolius, tas uolas ir tas vynuoges. Priorat vynas nėra tiesiog gėrimas; tai yra istorija, kuri tęsiasi su kiekvienu gurkšniu, kelionė, kuri prasideda taurėje ir baigiasi kažkur tarp tų senovinių akmeninių takų, kur vynas ir dvasia susitinka.