Senovės išmintis šiuolaikiniuose vynuogynuose
Kalbant apie vyno gamybą, Ispanija visada buvo tarp lyderių – šalis, kurios vynuogynai siekia romėnų laikus, o tradicijos perduodamos iš kartos į kartą. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau Ispanijos vyndarių atsigręžia į praktikas, kurios daugeliui gali pasirodyti neįprastos – biodinaminį ūkininkavimą, kurio centre – Mėnulio ciklų stebėjimas ir jų taikymas žemės ūkyje.
Biodinaminis ūkininkavimas nėra nauja koncepcija. Šis metodas, sukurtas austrų filosofo Rudolfo Šteinerio XX a. pradžioje, remiasi idėja, kad žemė yra gyvas organizmas, o ūkininkavimas turėtų būti vykdomas atsižvelgiant į kosminius ritmus, ypač Mėnulio fazes. Ispanijoje, kur saulė negailestingai kaitina vynuogynus, o klimato kaita kelia vis didesnį susirūpinimą, šis požiūris sulaukia atgimimo.
Vienas iš vyndarių, įsitraukusių į biodinaminę praktiką, yra Chuanas Karlas Martínezas iš Riochos regiono: „Iš pradžių buvau skeptiškas. Bet po trejų metų eksperimentų pastebėjau, kad vynuogės, prižiūrimos pagal Mėnulio kalendorių, buvo ne tik sveikesnės, bet ir davė kompleksiškesnį vyną.”
Mėnulio fazės ir jų poveikis augalams
Mėnulis sukasi aplink Žemę maždaug kas 29,5 dienos, ir šio proceso metu matome skirtingas jo fazes: jaunatį, priešpilnį, pilnatį ir delčią. Biodinaminėje praktikoje tikima, kad kiekviena fazė turi skirtingą poveikį augalams, ypač skysčių judėjimui juose.
Jaunatis laikomas idealia faze sėklų sodinimui, nes manoma, kad augantis Mėnulis skatina augimą virš žemės. Priešpilnis – geras laikas vynuogių sodinimui ir persodininimui. Pilnatis – laikas, kai augalai turi daugiausia skysčių, todėl tai ne pats geriausias metas genėjimui ar derliaus nuėmimui, nes vynuogės gali prarasti daugiau sulčių. Delčia – priešingai, laikoma tinkama faze genėjimui ir derliaus nuėmimui, nes manoma, kad skysčiai koncentruojasi augalo šaknyse.
Ispanijos vyndarys Paco Berciano iš Ribera del Duero regiono pasakoja: „Mano senelis visada sakydavo, kad vynuoges reikia skinti delčioje. Anksčiau maniau, kad tai tik prietarai, bet dabar, po 20 metų vyndarystės, pastebiu, kad jis buvo teisus. Vynuogės, surinktos delčioje, išlaiko geresnį rūgštingumą ir aromatą.”
Biodinaminiai preparatai ispaniškuose vynuogynuose
Biodinaminis ūkininkavimas remiasi ne tik Mėnulio ciklais, bet ir specialiais preparatais, kurie naudojami vynuogynų priežiūrai. Šie preparatai, dažnai žymimi numeriais nuo 500 iki 508, gaminami iš natūralių medžiagų ir naudojami pagal specifinius metodus.
Vienas populiariausių yra 500-asis preparatas, gaminamas iš karvės mėšlo, kuris užkasamas į žemę karvės rage per žiemą. Pavasarį išimtas, jis sumaišomas su vandeniu ir dinamizuojamas (intensyviai maišomas) prieš purškiant vynuogyną. Tikima, kad šis preparatas stimuliuoja mikrobiologinį dirvožemio aktyvumą ir šaknų augimą.
Kitas svarbus preparatas – 501-asis, gaminamas iš smulkiai sumalto kvarco, kuris taip pat laikomas karvės rage, bet vasarą. Šis preparatas naudojamas stiprinti vynuogių lapus ir vaisius, padidinti jų atsparumą ligoms.
Ispanijos Priorato regione veikiantis vyndarys Alvaro Palacios, kurio vynas „L’Ermita” yra vienas brangiausių Ispanijoje, teigia: „Biodinaminiai preparatai padeda mums sukurti gyvą dirvožemio ekosistemą. Tai ne tik pagerina vynuogių kokybę, bet ir padeda vynuogynui natūraliai atsispirti kenkėjams ir ligoms.”
Praktinis kalendorius: kada ką daryti pagal Mėnulį
Norint taikyti biodinaminius principus vynuogyne, svarbu turėti aiškų kalendorių, nurodantį, kada atlikti konkrečius darbus. Štai keletas praktinių patarimų, kaip suderinti vynuogyno darbus su Mėnulio ciklais:
1. Sodinimas: Geriausias laikas sodinti vynuoges yra priešpilnis arba jaunatis, kai Mėnulis yra Vandenio, Svarstyklių arba Dvynių ženkle (oro ženklai). Ispanijoje tai dažniausiai daroma vasario-kovo mėnesiais.
2. Genėjimas: Genėti geriausia delčioje, kai Mėnulis yra Ožiaragio, Jaučio arba Mergelės ženkle (žemės ženklai). Daugelyje Ispanijos regionų genėjimas atliekamas gruodžio-sausio mėnesiais.
3. Purškimas biodinaminiais preparatais: 500-asis preparatas purškiamas pavasarį ir rudenį, kai Mėnulis yra nusileidžiančioje fazėje (delčioje). 501-asis – vasarą, kai Mėnulis yra kylančioje fazėje (jaunatyje arba priešpilnyje).
4. Derliaus nuėmimas: Idealus laikas – delčia, ypač kai Mėnulis yra vaisių dieną (kai Mėnulis yra Liūto, Strėliuko arba Avino ženkle). Ispanijoje, priklausomai nuo regiono, derlius nuimamas nuo rugpjūčio iki spalio.
Vyndarė Elisa Ucar iš Navaros pasakoja: „Mes turime specialų biodinaminį kalendorių, kuris kabo mūsų biure. Prieš planuodami bet kokius darbus vynuogyne, visada į jį žvilgtelime. Tai tapo mūsų kasdienybės dalimi.”
Mėnulio įtaka vynuogių kokybei: mokslas ar mistika?
Nepaisant augančio biodinaminių praktikų populiarumo, mokslinė bendruomenė išlieka skeptiška dėl Mėnulio įtakos vynuogių auginimui. Tyrimų, patvirtinančių tiesioginį Mėnulio fazių poveikį vynuogių kokybei, trūksta, o daugelis mokslininkų teigia, kad bet kokie pastebėti teigiami rezultatai gali būti susiję su kitais veiksniais, pavyzdžiui, intensyvesne vynuogynų priežiūra ar organinėmis praktikomis, kurios dažnai lydi biodinaminį ūkininkavimą.
Tačiau vis daugiau vyndarių teigia pastebintys skirtumą. Jie kalba apie sveikesnes vynuoges, didesnį dirvožemio gyvybingumą ir galų gale – geresnį vyno skonį.
„Aš nesu mistikas,” – sako Tomas Palacios iš Kastilijos-La Mančos regiono. „Esu pragmatikas. Bet po to, kai pradėjau taikyti biodinaminius metodus, pastebėjau, kad mano vynuogės tapo atsparesnės sausrai, o tai labai svarbu mūsų regione, kur vandens trūkumas yra didelė problema.”
Mokslininkai pripažįsta, kad Mėnulis turi įtakos Žemės potvyniams ir atoslūgiams, tad teoriškai galėtų paveikti ir skysčių judėjimą augaluose. Tačiau šis poveikis būtų labai nedidelis, palyginti su kitais veiksniais, tokiais kaip temperatūra, krituliai ar dirvožemio kokybė.
Biodinaminės sertifikacijos iššūkiai Ispanijoje
Ispanijos vyndariams, norintiems oficialiai sertifikuoti savo vynus kaip biodinaminius, tenka susidurti su nemažais iššūkiais. Pagrindinė biodinaminė sertifikavimo organizacija „Demeter” turi griežtus reikalavimus, kuriuos įvykdyti reikia daug laiko ir pastangų.
Pirmiausia, vynuogynas turi pereiti trejų metų pereinamąjį laikotarpį, per kurį turi būti taikomi visi biodinaminiai metodai. Tai apima ne tik Mėnulio ciklų sekimą, bet ir biodinaminių preparatų naudojimą, biologinės įvairovės skatinimą vynuogyne ir griežtą sintetinių chemikalų vengimą.
Be to, „Demeter” sertifikatas reikalauja, kad bent 10% vynuogyno ploto būtų skirta biologinei įvairovei – laukinėms gėlėms, medžiams, krūmams, kurie pritraukia naudingus vabzdžius ir paukščius.
„Sertifikavimo procesas buvo ilgas ir sudėtingas,” – prisimena Sara Lopez iš Andalūzijos regiono. „Bet tai buvo verta pastangų. Dabar mūsų vynas turi tarptautinį pripažinimą, o klientai vertina mūsų įsipareigojimą tvarumui.”
Ispanijoje šiuo metu yra apie 50 „Demeter” sertifikuotų vynuogynų, bet daug daugiau vyndarių taiko biodinaminius metodus be oficialaus sertifikato, dažnai dėl biurokratinių kliūčių ar finansinių apribojimų.
Vyno skonis: ar jaučiamas Mėnulio poveikis taurėje?
Galutinis bet kokios vyndarystės praktikos testas yra vyno skonis. Ar biodinaminiai vynai, auginami sekant Mėnulio ciklus, iš tiesų skiriasi nuo tradicinių?
Daugelis vyno ekspertų teigia, kad biodinaminiai vynai pasižymi didesniu terroir (vietovės charakteristikų) išraiškingumu, geresniais aromatais ir ilgaamžiškumu. Jie dažnai apibūdinami kaip turintys daugiau „gyvybės” ir „energijos”.
Ispanijos vyno kritikas Jose Peñín pastebi: „Per pastaruosius 15 metų matau aiškią tendenciją – biodinaminiai vynai dažnai pasižymi didesniu sudėtingumu ir geriau atspindi savo kilmės vietą. Tai ypač pastebima tokiuose regionuose kaip Prioratas ar Riocha, kur terroir yra labai svarbus.”
Tačiau ne visi sutinka. Kai kurie kritikai teigia, kad bet koks pastebimas skirtumas gali būti labiau susijęs su organinėmis praktikomis, mažesniais derliais ar intensyvesne vynuogių atranka, o ne su Mėnulio ciklų sekimu.
Įdomu tai, kad kai kurie biodinaminiai vyndariai teigia, jog vyno degustacijai taip pat yra „geros” ir „blogos” dienos, priklausomai nuo Mėnulio fazės. Jie rekomenduoja vyną degutuoti vaisių ar gėlių dienomis (kai Mėnulis yra ugnies ar oro ženkluose), o vengti šaknų dienų (kai Mėnulis yra žemės ženkluose).
Dangaus kūnų šokis žemės vynuogynuose: žvilgsnis į ateitį
Biodinaminės praktikos ir Mėnulio ciklų sekimas Ispanijos vynuogynuose nėra vien tik praeities reliktas ar trumpalaikė mada. Tai atspindi gilesnį pokytį žemės ūkyje – judėjimą link tvaresnių, gamtą gerbiančių metodų, kurie pripažįsta, kad esame didesnės sistemos dalis.
Klimato kaitos akivaizdoje, kai Ispanijos vyndariai susiduria su vis didesnėmis sausromis, karščio bangomis ir nenuspėjamu oru, biodinaminės praktikos siūlo holistinį požiūrį, kuris gali padėti vynuogynams tapti atsparesniais.
„Mūsų seneliai žinojo, kaip dirbti su gamta, o ne prieš ją,” – sako Miguelis Torres, vienos didžiausių Ispanijos vyno gamintojų šeimos atstovas. „Dabar mes vėl mokomės šios išminties, bet jau su gilesniu moksliniu supratimu.”
Ar Mėnulis iš tiesų turi tiesioginę įtaką vynuogėms, ar tai tik simbolinis priminimas sekti gamtos ritmą – galbūt ne taip svarbu. Svarbiausia, kad biodinaminės praktikos skatina vyndarius atidžiau stebėti savo vynuogynus, dirbti su natūraliais ciklais ir rūpintis žeme ilgalaikėje perspektyvoje.
Kaip sako senas ispaniškas posakis: „El buen vino nace en la viña” – geras vynas gimsta vynuogyne. O galbūt, kaip rodo augantis biodinaminių praktikų populiarumas, geras vynas gimsta ne tik vynuogyne, bet ir danguje, kur Mėnulis šoka savo amžiną šokį aplink mūsų planetą, primindamas mums apie gilesnį ryšį tarp visų gyvybės formų.